Rubrikų archyvas Istorija

Lentvario dvaro finansiniai sunkumai po Pirmojo pasaulinio karo. 2 dokumentų publikacija

Turėti dvarą prieš 100–150 metų reiškė tam tikrą statusą. Bet tai neišvengiamai buvo ir įsipareigojimas, ypač finansinis. Ne išimtis ir Lentvario dvaras: jį išlaikyti reikėjo daugybės lėšų ir finansinio apsukrumo. Jo stokodamas, grafas Vladimiras Tiškevičius samdė patyrusius valdytojus ir ekonomus. Deja, tam tikros istorinės aplinkybės ir pasirinkti netinkami žmonės lėmė didelius Lentvario dvaro sunkumus. Apie

Rašytojai dr. J. Žąsinaitei-Gedminienei paskirta D. Malinausko kultūros premija

Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko gimimo dieną, kovo 7-ąją, rašytojai, vertėjai ir mokslininkei dr. Jurgitai Žąsinaitei-Gedminienei paskirta šiam signatarui atminti įsteigta ir jo vardu pavadinta kultūros premija. Dr. J. Žąsinaitei-Gedminienei jau perduoti premijos steigėjų sveikinimai, o pastaraisiais metais kovą Signatarų namuose, Vilniuje, vykdavęs premijos įteikimo renginys dėl tebesitęsiančio karantino ir dalyvių saugumo atidėtas vėlesniam

Kas tas Trakų kunigaikštis, žuvęs prie Veliuonos 1337 m.

Istorikai daug kur cituoja Vokiečių ordino diplomato Vygando (Wigand) Marburgiečio, kryžiuočių magistro Konrado Valenrodo laikais gyvenusio Prūsuose, 1394 m. rimuotomis eilėmis aprašytą Barjerburgo pilies (šiandien tai Šakių rajone esantys Plokščiai, tarp Raudonės ir Vėliuonos, priešingame Nemuno krante) apgultį. Pasakojama, kaip kovos metu kryžiuotis Tilmanas Sunpachietis (de Sunpach) ietimi mirtinai sužeidė „Trakų karalių“ (regem de Tracken). Lenkų istorikas

Lietuvių kultūros puoselėtojai Lentvario mieste

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva nuo 2016 m. kiekvienais metais vasario 16 – kovo 11 dienomis Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti jos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Lentvario miesto

Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai Lentvaryje

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienos 103-osioms metinėms, Lentvario kultūros rūmai maloniai kviečia stebėti virtualią šokių šventę „Vienybė težydi“, skirtą minėti Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, ir apjuosti Lietuvos platybes vienybės žiedu. Virtualiame renginyje dalyvaus liaudiškų šokių grupės net iš penkių valstybių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Gruzijos. Renginio metu žiūrovai išvys įspūdingus skirtingų

S. Lozoraičio premija – istorijos ir kultūros puoselėtojui, „Vorutos“ redaktoriui J. Vercinkevičiui

Tradiciškai kasmet po Trijų Karalių ir Sausio 13-osios išvakarėse būna teikiama Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties prezidento Lietuvą“. Šiais metais ji paskirta istorijos laikraščio, dabar žurnalo „Voruta“ steigėjui, redaktoriui Juozui VERCINKEVIČIUI už ilgametį ir nuoseklų darbą istorinės žurnalistikos srityje.   J. Vercinkevičiaus – žurnalisto, administratoriaus, leidėjo ir periodinio spaudos leidinio, nacionalinio

Stalo įrankiai: mokslas, žaidimas ir kolekcija

Žiemos šventės – viena tų progų, kai ne tik ruošiami gausūs ir įmantrūs patiekalai, bet ir atitinkamai papuošiamas stalas, ištraukiami gražiausiai indai ir įrankiai. Pastarieji XIX a. pr. turėjo ne tik estetinę reikšmę, bet ir rodė tam tikrus socialinius įgūdžius: per šventes prie stalo susėdusieji pagal mokėjimą naudotis stalo įrankiais vertino brandą. Ne išimtis ir

Lentvario vaizdai pirmuosiuose lietuviškuose atvirukuose

Pirmasis lietuviškas atvirukas, žymėjęs Lentvario („Lintvariai“) pasirodymą, išėjo 1906 m., bet jis vaizdavo ne Lentvario miestą, o jo prieigas – Panerių geležinkelio tunelį, atkarpos Vilnius–Lentvaris dalį. Po keleto metų ir pats Lentvaris pateko į žymaus Vilniaus fotografo objektyvą, sulaukė žinomo Vilniaus leidėjo dėmesio. Vilniaus knygininkas ir atvirukų leidėjas Boleslovas Stadzevičius (lenkiškai atvirukuose pasirašinėjo B. Stadziewicz, 1875–1947)

Netikėti radiniai ant Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios stogo

Pastaruosius penkerius metus Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia vis sulaukia restauratorių dėmesio. Prieš kelerius metus sutvarkytas pagrindinis fasadas ir bokštai, šiomis dienomis Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigtas remontuoti stogas, savo eilės laukia signatarinis bokštelis ir kryžius. Prieš šimtą ir daugiau metų darytose Vilniaus nuotraukose akį patraukia bendrame žemaūgių pastatų fone aukštyn besistiebianti Vilniaus Šv.

Lentvario vardas pirmuosiuose lietuviškuose atvirukuose

Keturiasdešimt metų trukęs lietuviškos spaudos draudimas įstūmė lietuvius į nepavydėtiną situaciją. Visomis kalbomis, išskyrus lietuviškai lotyniškais rašmenimis, Rusijoje buvo galima leisti įvairaus turinio spaudinius. Lietuvių visuomenė boikotavo imperijos brukamą kirilinę abėcėlę, todėl, nesant galimybių publikuotis, žymiai vėlavo ir lietuviškų atvirukų leidyba. Lietuviams atgavus spaudą lotyniškais rašmenimis, sujudę leidėjai užtvindė šalį vienkalbiais ir daugiakalbiais atvirukais bei

Užmarštin nugrimzdusi Lentvario vielos ir vinių fabriko istorija

Lentvario vielos ir vinių fabriko pastatui šiemet sukanka gražus jubiliejus – 150 metų. Įstabu, kad ne kartą savo paskirtį keitęs, daugybę įvairių istorinių aplinkybių atlaikęs pastatas vis dar išdidžiai stovi. O jo sienos išties byloja unikalią istoriją. Vielos ir vinių fabriką Lentvaryje 1870 m. (kai kuriuose šaltiniuose nurodomi 1869 m.) pastatė pirmasis dvaro ponas Juozapas