Rubrikų archyvas Istorija

„Voruta“ – „tas Lietuvos istorijos burtažodis – tautos atmintis ir istorinė savimonė“ // Juozas Vercinkevičius

Pirmojo numerio antraštė   Lietuvoje, prieš 30 metų, 1989 m. spalio 24 d. istorijos mylėtojams į rankas pateko pirmasis laikraščio „Voruta“ numeris, kurio paantraštėje akcentuojama – „Istorijos ir publicistikos mėnraštis“. Tais svarbiais Lietuvai Atgimimo metais, kai buvo gręžtasi prie istorijos, kai vis garsiau ima skambėti žodis nepriklausomybė, mūsų kraštietis, žurnalistas Juozas Vercinkevičius leidėjų lėšomis (vedėjas

Istorijos reikšmė: nuo datų iki atminties vietų

Istorija – tai yra mokslas, tiriantis žmonijos, tautų, valstybių praeitį. Dažnai ji įvardijama seniausių mokslu, lydėjusių žmogų nuo seniausių laikų iki šių dienų. Istorija turi didžiulę galią ir mūsų amžiuje. Ją pasitelkus galima vienus faktus, įvykius, žmones išaukštinti, kitus – sumenkinti. Dažnai atsigręžiant į praeitį, mes esame veikiami vienų ar kitų aplinkybių, nuomonių, kurie vienaip

Istorijos reikšmė: nuo datų iki atminties vietų

Istorija – tai yra mokslas, tiriantis žmonijos, tautų, valstybių praeitį. Dažnai ji įvardijama seniausių mokslu, lydėjusių žmogų nuo seniausių laikų iki šių dienų. Istorija turi didžiulę galią ir mūsų amžiuje. Ją pasitelkus galima vienus faktus, įvykius, žmones išaukštinti, kitus – sumenkinti. Dažnai atsigręžiant į praeitį, mes esame veikiami vienų ar kitų aplinkybių, nuomonių, kurie vienaip

Dr. Arūnas Bubnys. Vilniaus getas

Vokiečių kariuomenė Vilnių užėmė 1941 m. birželio 24 d. ir nuo pirmųjų nacistinės okupacijos dienų prasidėjo įvairiapusiškas mieste pasilikusių žydų persekiojimas: dar iki geto įsteigimo buvo nužudyta keli tūkstančiai Vilniaus žydų. Vilniaus getas įsteigtas Vilniaus miesto komisaro Hanso Hingsto iniciatyva 1941 m. rugsėjo 6 d. 1941 m. spalio pabaigoje Vilniuje veikė du getai – Didysis

Pirmoji Lentvario feministė grafienė Marija Kristina Tiškevičienė

Kai kalba pasisuka apie senuosius Lietuvos rūmus ir dvarus, beveik visada ji susijusi su dvarininkais vyrais. Visgi dažniausiai šalia tų vyrų stovėjo ir ne mažiau stiprios moterys. Viena iš tokių – grafienė Marija Kristina Tiškevičienė, antrojo iš Tiškevičių Lentvario dvaro paveldėtojo Vladislovo Tiškevičiaus žmona iš kunigaikščių Liubomirskių giminės. Ji į Lentvarį įnešė gerokai daugiau spalvų

Fotonovelė 19. Airių istorija

„Tarsi Trakų pilies muziejuje!/beveik jokio nuotolio/tiktos Airių istorija rengėsi šiek tok kitonišką drabužį!/o sugrįžus/buvo slaunu viešintų nuotraukas Žalgirio strėlės nuotaika/nes ten Trakų Vytauto Didžiojo pulkai kalaviju pagarbino mūšį.“ 2019 07 15 Jono POČEPAVIČIAUS-DAVYDONIO nuotr.

Kviečiame į Baltijos kelio 30-metį

2019 m. rugpjūčio 23 d. sukanka 30 metų, kai surengtas Baltijos kelias – 600 km gyva grandinė Talinas–Ryga–Vilnius. Trakų rajono 2 km atkarpa buvo nuo Musininkų–Širvintų kelio iki Viesų sankryžos, kurioje trakiečiai pastatė Jono Kasperavičiaus kryžių, kur vyko Trakų Kaišiadorių rajonų mitingas. Kviečiame visus buvusius sąjūdininkus tą pačią dieną tuo pačių laiku  – rugpjūčio 23

Italija Lentvaryje, Lentvaris Italijoje

Lentvarį ir Milaną skiria daugiau kaip 2000 kilometrų. Tačiau tai XIX a. pab.–XX a. pr. nesutrukdė grafams Tiškevičiams į Lentvarį integruoti tiek Italijos ir Milano architektūros elementų, kad Lentvaris net imtas vadinti Mažuoju Milanu. Milano idėjų inspiratorius, be abejo, buvo grafas Vladislovas Tiškevičius, itin mėgęs Italiją, jos kraštovaizdį ir architektūrą, puikiai mokėjęs itališkai, todėl visur

TOLIMAS LENTVARIO VEIDAS…

Dėmesingai perskaičiau dar vieną Valentinos Banuševič knygą apie Lentvarį, tad mintimis ir grįžtu į pokario laikus. Knygoje minėtas Vinių fabrikas. Jis pradžioje veikė grafo Vladislovo Tiškevičiaus dvaro teritorijoje. Vėliau įsikūrė pačiame mieste. Minėtoje knygoje lyg ir pakimba klausimas: o kur dingo Vinių fabrikas? 1946 m. tėtis Viktoras, nujausdamas, kad prasidės priverstinis kolchozų vajus, paliko savo

Po 70 metų. TREMTINIO JAUSMAI BE CENZŪROS

Nepripažinusi Dievo ir Teismo (?) Atsukus laikrodį tiekos metų, šis pasakojimas  vykdomas ir  nuotraukomis. Kai kurios JOS gražiai gyvena žurnalisto Jono kambarėlyje (tai pamatysime ir panašaus likimo raštininkų trobose!) vietoje Tikėjimo Altoriaus,nes tai nesensta ir nemiršta. Čia po dėstomo teksto, JOS būsią įvardartintos, rūsčiomis mintimis pėsčia sugrįžtant  ir į  tėvoniją,Jonavos rajono Davydonių kaimą, kurio gale,

SUGRĮŽIMAI (1)

Nakties Čikagos generolas Tarp seimelio-bibliotekos/Taip pavargo mano niekas!/Ant suolelio vis bargan/Pamigau…ir sapnas man/Laikrodis dantukais žviegė/Ir į ausį tiesą pliekė/Taip reikėjo man Žmogaus/JIS atėjo iš dangaus!! Generolas ir kampuotas/Pasitempęs patriotas/Tarė Lietuvos aistra/“Kas yra ir ko nėra/Išdėlios žiedų audra!/Bus gėdynė ištepliota/Ir istorija barzdota/Išdavėt širdis jaunystos/O vadintis žygiais drįstat?/Brol,kodėl  dabar tyli?/Šioj pavargusioj šaly/TU-esmi-didus pilietis/TU gali ir suturėti/Tuos,kuriuos siuntei