Rubrikų archyvas Istorija

S. Lozoraičio premija – istorijos ir kultūros puoselėtojui, „Vorutos“ redaktoriui J. Vercinkevičiui

Tradiciškai kasmet po Trijų Karalių ir Sausio 13-osios išvakarėse būna teikiama Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties prezidento Lietuvą“. Šiais metais ji paskirta istorijos laikraščio, dabar žurnalo „Voruta“ steigėjui, redaktoriui Juozui VERCINKEVIČIUI už ilgametį ir nuoseklų darbą istorinės žurnalistikos srityje.   J. Vercinkevičiaus – žurnalisto, administratoriaus, leidėjo ir periodinio spaudos leidinio, nacionalinio

Stalo įrankiai: mokslas, žaidimas ir kolekcija

Žiemos šventės – viena tų progų, kai ne tik ruošiami gausūs ir įmantrūs patiekalai, bet ir atitinkamai papuošiamas stalas, ištraukiami gražiausiai indai ir įrankiai. Pastarieji XIX a. pr. turėjo ne tik estetinę reikšmę, bet ir rodė tam tikrus socialinius įgūdžius: per šventes prie stalo susėdusieji pagal mokėjimą naudotis stalo įrankiais vertino brandą. Ne išimtis ir

Lentvario vaizdai pirmuosiuose lietuviškuose atvirukuose

Pirmasis lietuviškas atvirukas, žymėjęs Lentvario („Lintvariai“) pasirodymą, išėjo 1906 m., bet jis vaizdavo ne Lentvario miestą, o jo prieigas – Panerių geležinkelio tunelį, atkarpos Vilnius–Lentvaris dalį. Po keleto metų ir pats Lentvaris pateko į žymaus Vilniaus fotografo objektyvą, sulaukė žinomo Vilniaus leidėjo dėmesio. Vilniaus knygininkas ir atvirukų leidėjas Boleslovas Stadzevičius (lenkiškai atvirukuose pasirašinėjo B. Stadziewicz, 1875–1947)

Netikėti radiniai ant Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios stogo

Pastaruosius penkerius metus Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia vis sulaukia restauratorių dėmesio. Prieš kelerius metus sutvarkytas pagrindinis fasadas ir bokštai, šiomis dienomis Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigtas remontuoti stogas, savo eilės laukia signatarinis bokštelis ir kryžius. Prieš šimtą ir daugiau metų darytose Vilniaus nuotraukose akį patraukia bendrame žemaūgių pastatų fone aukštyn besistiebianti Vilniaus Šv.

Lentvario vardas pirmuosiuose lietuviškuose atvirukuose

Keturiasdešimt metų trukęs lietuviškos spaudos draudimas įstūmė lietuvius į nepavydėtiną situaciją. Visomis kalbomis, išskyrus lietuviškai lotyniškais rašmenimis, Rusijoje buvo galima leisti įvairaus turinio spaudinius. Lietuvių visuomenė boikotavo imperijos brukamą kirilinę abėcėlę, todėl, nesant galimybių publikuotis, žymiai vėlavo ir lietuviškų atvirukų leidyba. Lietuviams atgavus spaudą lotyniškais rašmenimis, sujudę leidėjai užtvindė šalį vienkalbiais ir daugiakalbiais atvirukais bei

Užmarštin nugrimzdusi Lentvario vielos ir vinių fabriko istorija

Lentvario vielos ir vinių fabriko pastatui šiemet sukanka gražus jubiliejus – 150 metų. Įstabu, kad ne kartą savo paskirtį keitęs, daugybę įvairių istorinių aplinkybių atlaikęs pastatas vis dar išdidžiai stovi. O jo sienos išties byloja unikalią istoriją. Vielos ir vinių fabriką Lentvaryje 1870 m. (kai kuriuose šaltiniuose nurodomi 1869 m.) pastatė pirmasis dvaro ponas Juozapas

LENTVARIO TREMTINIŲ GIESMĖ

Daug daug dainų jaunystės sugiedoję, Tenai, kur buvo šalta be vilties. Sugrįžom Lietuvon, tikėt ja sugebėję. Tremti  į Sibirą nežinomos kaltės.   Priedainis TRAKAI ŠALIA IR VILNIUS LAISVE MOJA TĖVYNĖS MOTINOS LIETUVIŠKA RANKA. ŠTAI TREMTINIAI CHORE „VILTIS“ DAINUOJA, KAD BŪTŲ MEILĖ, DUONA IR TAIKA   O Lentvario plati Klevų  alėja, Kuria širdim pulsuoja ateitis. Vaikaičiai

Kaip prisijaukinti Užutrakį: savanorystės patirtys

„Begenėdamos senovines rožes ir bevalydamos Andrė pasodintus kalnų serbentus nuo savaime įsisėjusių medžių, mes ir pačios suleidom šaknis Užutrakyje, dabar turim čia savo nuglostytus augalus ir net savo vardinius sodininkių įrankius, todėl sugrįšim kaip į savo namus. O jei prireiks, tai ir ginsim šį parką kaip savo namus“, – juokauja gidė Jelena Kovaliova, kartu su

Įvadas į abuojumą

Tos temos Trakų regiono lenkai nepastebėjo. Beje, tokią literatūrinę formą (o ji tokia yra!) bemaž geriausiai išmanė šiandien visų pamirštas poetas Teofilis Tilvytis. Į internetinę „Klevų alėją“ ateiname pagerbiant tąsyk kietą politinę sąjungą J. E. šviesios atminties Lecho Kaczynskio ir esamo lietuvaičių Prezidento Valdo Adamkaus, neseniai dėl to Lenkijos Respublikos apdovanoto „Promėjumi“ tarsi lietuvių ir

Tarpukario mūšis dėl Lentvario geležinkelio linijos. Hagos teismas

(Straipsnio I dalis – http://www.klevualeja.lt/2020/06/11/tarpukario-musis-del-lentvario-gelezinkelio-linijos-trys-nuomones/#more-16096)   Lentvario geležinkelio svarba nenuginčijama. Geležinkelis ne tik buvo vienas pagrindinių miesto kūrimosi veiksnių, bet ir itin svarbus tarptautinis mazgas. Tai ypač išryškėjo po Pirmojo pasaulinio karo nutraukus Lentvario–Kaišiadorių geležinkelio liniją ir pašlijus Lietuvos ir Lenkijos politiniams santykiams. Lentvario pavadinimas linksniuotas ir jo reikšmė aiškintasi daugybėje tarptautinių teismų. 1937 m.

Išleistas antrasis Lietuvos istorijos žurnalo „Voruta“ numeris

Įpusėjus birželiui skaitytojai varto antrąjį „Vorutos“ žurnalo numerį. Trisdešimt metų nuo 1989 m. spalio 24 d. leistas Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ virto devyniasdešimt šešių puslapių žurnalu, kuris skaitytojus džiugins kartą per tris mėnesius, keturis kartus per metus. Žemiau pateikiame redaktorės Irmos Stadalnykaitės įžanginį žodį skaitytojams.   Mieli skaitytojai!   2020-ieji Lietuvai ypatingi – minime valstybingumo