Rubrikų archyvas Istorija

FOTONOVELĖ-12- „LENTVARIS, 2018 01 13“

SAM_0091

Novelės dalykiškai lydintis tekstas socialinio, o ir nacionalinio, tinklo „Facebook“  JONO DAVYDONIO  paskyroje. Jonas POČEPAVIČIUS, 2018 01 13

Lentvariečiai prisimena laisvės gynėjus

26685253_2233303563563084_5749806088732010654_o

Šį sausį sukako 27 metai nuo šaltos ir drąsių Lietuvos žmonių krauju pažymėtos 1991-ųjų sausio 13 – osios nakties. Nepriklausomos Lietuvos laisvės nepripažįstanti Sovietų Sąjunga tąnakt į Vilniaus gatves pasiuntė tankus ir vaikščioti kareivius, sužeidusius šimtus ir pražudžiusius keturioliką piliečių, gynusių svarbiausias mūsų šalies institucijas, tarp jų – Televizijos bokštą, iš kurio į visą Lietuvą

74-osios pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos žūties metinės

thumb.php

2018 m. sausio 9 d. Kaune esančiame Istorinės Prezidentūros sodelyje buvo paminėtos pirmojo Lietuvos  prezidento Antano Smetonos 74-osios žūties metinės. Minėjimo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Renginio metu dr. Raimundas Kaminskas priminė minėjimo dalyviams, kad  2018-ieji – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai ir pristatė iš Vaclovo Šliogerio knygos „Antanas Smetona: žmogus ir valstybininkas“ nuotrauką

Žinomos rašytojos J. Herlyn romane minimas ir Lentvaris

02 03 Sauliaus Jokužio, „Žmonės“ nuotr

Nusibodo. Kaip man viskas nusibodo! Lyg taukai keptuvėje spragsėjo mintys, o už lango kaip išprotėjusi svilino saulė, tarsi sukirtusi lažybų, kad Lentvaryje gegužę gali būti kaip Adis Abeboje (ištrauka iš J. Herlyn knygos, p. 9). Taip prasideda tarp skaitomiausių knygų autorių atsiduriančios ir skaitytojų itin pamėgtos rašytojos Jolitos Herlyn romanas „Mano vyrai ir jų žmonos“.

TOLIMI MIESTO VEIDAI…

Dėmesingai perskaičiau dar vieną  Valentinos Banuševič  knygą apie Lentvarį, tad mintimis ir grįžtu į pokario laikus. Knygoje minėtas Vinių fabrikas. Jis pradžioje veikė grafo Vladislovo Tiškevičiaus  dvaro teritorijoje. Vėliau įsikūrė pačiame mieste. Minėtoje knygoje lyg ir pakimba klausimas: o kur dingo Vinių fabrikas? 1946 metais  tėtis Viktoras, nujausdamas, kad prasidės priverstinis „kolchozų“ vajus, paliko savo

LABAI KITONIŠKOS EILUTĖS

Arba istorinė atmintis ir jos tiesa – ne tas pats Tąsyk mano herojus-pats tremtinys labai apleista senatve Bostone. Išeivijos, kuri šiandien nesveikai akademiška. Beveik marginalas. O buvęs ilgalaikis VLIK-o vadas, kurį 1944 metais medžiojo ir gestapas,  ir nkvd-istai. Todėl tasai tekstas ir bus be pensininko Ivan Glavlit,mano seno neprieteliaus, paslaugų. O pradžioje lyg ir galingų,

ARCHYVO PRISIKĖLIMAI (1)

Akmens ir betono miške Prie žydinčio Lentvario pririštas Tylėjo arklys lauke, Kinkytas ratuosna ir primirštas. Dėl smurto bumbėjau tąsyk. Žaizda patylėjimo nori jau! Naktis čia. Staiga klausyk Lyg Žvengia šlovės istorija!? Bet kur artojo širdis Ta vasara fėjų blaškėsi? Mačiau jo pajuodus lemtis Kaimynų degtinėje taškėsi. O JIS vis nužvengdavo. Ak!! Tas garsas į sąžinę

Kalėdų žvaigždės sužibo virš Lentvario

3

Visą Lietuvą jau apėmusi šventiško laukimo nuotaika neaplenkė ir Lentvario. Gruodžio 8 – osios vakare daugybė lentvariečių susirinko pažymėti smagiausio metų laiko pradžios Bažnyčios gatvėje, kurią jau kelinti metai iš eilės papuošė aukšta Kalėdų eglė. O kokia gi Kalėdų eglė be gruodžio vakarus praskaidrinančios šviesos šakose? Lentvario kultūros rūmų surengtoje įžiebimo šventėje padovanoti šviesos mūsų

LENTVARIO LIETUVIŲ, LENKŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ, PRANCŪZŲ IR ŽYDŲ KAPUOSE

begėdis laikas kelias plonas ir ežeras klampus toksai ant skuosto uodas jau raudonas neduosiu kraujo jam visai   štai takas šliaužia į upelį matyt ištroško manimi staiga regiu kapuos mergelę keliaujančiąją dangumi   pasai akmens suplyšę laikas kapuos ieškota aukso lyg virš medžių rūkas skausmo draikės nors teismui kryžiaus pasilik   ir drošiu užmarštin kaip