Rubrikų archyvas Istorija

Pirmoji Lentvario feministė grafienė Marija Kristina Tiškevičienė

Kai kalba pasisuka apie senuosius Lietuvos rūmus ir dvarus, beveik visada ji susijusi su dvarininkais vyrais. Visgi dažniausiai šalia tų vyrų stovėjo ir ne mažiau stiprios moterys. Viena iš tokių – grafienė Marija Kristina Tiškevičienė, antrojo iš Tiškevičių Lentvario dvaro paveldėtojo Vladislovo Tiškevičiaus žmona iš kunigaikščių Liubomirskių giminės. Ji į Lentvarį įnešė gerokai daugiau spalvų

Fotonovelė 19. Airių istorija

„Tarsi Trakų pilies muziejuje!/beveik jokio nuotolio/tiktos Airių istorija rengėsi šiek tok kitonišką drabužį!/o sugrįžus/buvo slaunu viešintų nuotraukas Žalgirio strėlės nuotaika/nes ten Trakų Vytauto Didžiojo pulkai kalaviju pagarbino mūšį.“ 2019 07 15 Jono POČEPAVIČIAUS-DAVYDONIO nuotr.

Kviečiame į Baltijos kelio 30-metį

2019 m. rugpjūčio 23 d. sukanka 30 metų, kai surengtas Baltijos kelias – 600 km gyva grandinė Talinas–Ryga–Vilnius. Trakų rajono 2 km atkarpa buvo nuo Musininkų–Širvintų kelio iki Viesų sankryžos, kurioje trakiečiai pastatė Jono Kasperavičiaus kryžių, kur vyko Trakų Kaišiadorių rajonų mitingas. Kviečiame visus buvusius sąjūdininkus tą pačią dieną tuo pačių laiku  – rugpjūčio 23

Italija Lentvaryje, Lentvaris Italijoje

Lentvarį ir Milaną skiria daugiau kaip 2000 kilometrų. Tačiau tai XIX a. pab.–XX a. pr. nesutrukdė grafams Tiškevičiams į Lentvarį integruoti tiek Italijos ir Milano architektūros elementų, kad Lentvaris net imtas vadinti Mažuoju Milanu. Milano idėjų inspiratorius, be abejo, buvo grafas Vladislovas Tiškevičius, itin mėgęs Italiją, jos kraštovaizdį ir architektūrą, puikiai mokėjęs itališkai, todėl visur

TOLIMAS LENTVARIO VEIDAS…

Dėmesingai perskaičiau dar vieną Valentinos Banuševič knygą apie Lentvarį, tad mintimis ir grįžtu į pokario laikus. Knygoje minėtas Vinių fabrikas. Jis pradžioje veikė grafo Vladislovo Tiškevičiaus dvaro teritorijoje. Vėliau įsikūrė pačiame mieste. Minėtoje knygoje lyg ir pakimba klausimas: o kur dingo Vinių fabrikas? 1946 m. tėtis Viktoras, nujausdamas, kad prasidės priverstinis kolchozų vajus, paliko savo

Po 70 metų. TREMTINIO JAUSMAI BE CENZŪROS

Nepripažinusi Dievo ir Teismo (?) Atsukus laikrodį tiekos metų, šis pasakojimas  vykdomas ir  nuotraukomis. Kai kurios JOS gražiai gyvena žurnalisto Jono kambarėlyje (tai pamatysime ir panašaus likimo raštininkų trobose!) vietoje Tikėjimo Altoriaus,nes tai nesensta ir nemiršta. Čia po dėstomo teksto, JOS būsią įvardartintos, rūsčiomis mintimis pėsčia sugrįžtant  ir į  tėvoniją,Jonavos rajono Davydonių kaimą, kurio gale,

SUGRĮŽIMAI (1)

Nakties Čikagos generolas Tarp seimelio-bibliotekos/Taip pavargo mano niekas!/Ant suolelio vis bargan/Pamigau…ir sapnas man/Laikrodis dantukais žviegė/Ir į ausį tiesą pliekė/Taip reikėjo man Žmogaus/JIS atėjo iš dangaus!! Generolas ir kampuotas/Pasitempęs patriotas/Tarė Lietuvos aistra/“Kas yra ir ko nėra/Išdėlios žiedų audra!/Bus gėdynė ištepliota/Ir istorija barzdota/Išdavėt širdis jaunystos/O vadintis žygiais drįstat?/Brol,kodėl  dabar tyli?/Šioj pavargusioj šaly/TU-esmi-didus pilietis/TU gali ir suturėti/Tuos,kuriuos siuntei

Senųjų Trakų Dievo Motina sugrįžo į gimtuosius namus

Kovo 16 d., šeštadienis, buvo reikšmingas visai Senųjų Trakų bendruomenei, ir ne tik. Tądien Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo vienuolyne buvo pašventinta Senųjų Trakų Dievo Motinos paveikslo viena iš dviejų kopijų. Pirmoji kopija yra saugoma Užutrakio dvaro rūmuose, ji buvo pašventinta pernai metų gruodį.   Šv. Mišios Senųjų Trakų bažnyčioje   Šeštadienį Senųjų Trakų kaimo tikintieji

„Bangų mūša“ – 1949 metų kovo atsiminimai

„Bangų mūša“ – 1949 metų kovo atsiminimai

Tremties tema ir prisiminimai grįžta kasmet, kai ima aušti pavasaris. 1949-ųjų kovo pabaigoje Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos pradėjo operaciją kodiniu pavadinimu „Priboj“(„Bangų mūša“), kurios metu iš trijų Baltijos šalių buvo ištremta apie 94 tūkstančiai žmonių. Istorikai šią Baltijos valstybių žmonių tragediją vadina kovo trėmimais ir pripažįsta, kad anuomet „valstybės priešais“ , „buožėmis“ ir nacionalistais vadinti

Virtuali paroda „Kovo 11-osios Aktas Nepriklausomybės šviesoje“

Lietuvos valstybės naujasis archyvas sveikina Lietuvą su Kovo 11! Kviečiame apsilankyti naujoje virtualioje parodoje „Kovo 11-osios Aktas Nepriklausomybės šviesoje“. Joje eksponuojami dokumentai, atspindintys reikšmingus Nepriklausomybės siekio etapus. Parodos lankytojai turės progą paskaityti telegramas, laiškus, užsienio valstybių politikų ir organizacijų oficialius raštus, liudijančius požiūrį į Kovo 11-osios Aktą, pamatyti fotografijas, kuriose užfiksuotos įsimintinos Lietuvos ir tarptautinės

E. F. André šedevras – Lentvario parkas

Eduardas Fransua André XIX a. pab.–XX a. pr. buvo vienas žymiausių Europos kraštovaizdžio ir parkų kūrėjų, todėl nenuostabu, kad atgarsiai apie jo Lietuvoje kurtus Lentvario, Vokės, Užutrakio ir Palangos parkus netyla iki šių dienų. O nuostabą kelia tai, kad Tiškevičiams pavyko prisikviesti tokią įžymybę. Manoma, kad didžiausią įtaką šiam atvykimui padarė Lentvario savininko grafo Vladislovo