Rubrikų archyvas Istorija

Fotonovelė apie dabar žilus ir stovinčius sargybinius

22519201_1767695176582642_7754174820342152880_n

daug metų kiemo medžiai kalba su manim tikrai! garantuoju nepabėgusiu iš žinomos vileikos nors žinote pavirsk jiems broliu koviniu geniu įsiklausyk gerai nes šlama jog senas jų aš ryto įdėmiausias vaikas!! „““to ąžuolo ir tarkime ir atskirai portretas visiškas patvirtinam esi va lapais du sutinka rudenį gan prieštaringai berželiai prie tvoros saugumo rodo meilę kuri

Lentvarietei Onai Čirienei – medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“

su šeima

Spalio 3 d., trečiadienį, Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje įvyko tradicinė medalių teikimo ceremonija, skirta įprasminti daugiatautę ir daugiakultūrę Lietuvą. Renginys prasidėjo malda už kritusius kovoje Laisvės gynėjus, o taip pat ir už anapilin išėjusius medalių kavalierius. I-ojo ir II-ojo laipsnio apdovanojimais „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ šįkart buvo pagerbti iškilūs asmenys, nusipelnę savo visuomenine

Kilimų gamybos technikos tobulintojo jubiliejus

IMG_2560_1

Užgrūdintas darbo ir negandų Tarsi greitasis traukinys bėga laikas – tai gali patvirtinti ir garsus lentvarietis išradėjas Pranas Mulvinas. Atrodo neseniai P. Mulviną sveikinome 90-ojo jubiliejaus proga, o štai dabar buvusį geležinkelietį ir Lentvario kilimų fabriko šaltkalvį- mechaniką, išradėją sveikiname sulaukus garbingo 95-ojo gimtadienio. Metų našta neslegia senolio, tvirto sudėjimo vyrą aplenkia tokiam amžiui būdingos

Bus paminėtos pasieniečio J. Kybarto 86-osios žūties metinės

jurgis-kybartas-lenku-nukautas-pasienietis

Spalio 4 d. sueina 86-eri metai, kai tarnybos vietoje buvo nužudytas Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis Jurgis Kybartas. Lenkų pasieniečiai jį nukovė 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės linijos, ties Bražuolės upeliu, dabar tai yra Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaimo teritorija. Trečiadienį 10 val. šioje vietoje, kur J. Kybartui yra pastatytas

Projektas „Gloria Lietuvai“ kvies įsiklausyti į Lietuvos istoriją

Gloria Lietuvai pristatymas_1

Šių metų pavasarį startavęs projektas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pakvies prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Iki kitų metų vasario mėnesio projekto kūrybinė grupė įrašinės vertingiausių Lietuvos varpų skambesį, o juos išgirsti bus galima 2018 m. vasario 16 d. Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtame kūrinyje „Gloria Lietuvai“. Varpai – istorijos

Minėsime Lietuvių konferencijos 100-metį

Minėsime Lietuvių konferencijos 100-metį

Lietuvių konferencija Vilniuje (LMAVB nuotr.) Rugsėjo 20 d., trečiadienį, Seime vyksiančia šventine konferencija bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis. 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje posėdžiavę įvairių šalies vietovių, luomų, politinių srovių atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, demokratiškai sutvarkyta valstybė, o jos pamatus turi nustatyti demokratiniu būdu visų Lietuvos gyventojų

Garsūs lentvariečiai: Igoris Pšegrodzkis

Igor_Przegrodzki

Lentvaris – didžiausias Trakų rajono miestas, kuris gali didžiuotis nuostabiu grafų Tiškevičiu istoriniu, kultūriniu paveldu – Fransua Eduardo Andrė sukurtas parkas, Tiškevičių rūmai, didinga Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, o sovietmečiu miestas garsėjo viena didžiausių pramonės įmone – UAB „Kaitra“. Tačiau bet kuriai istorijai reikalingas žmogus – jis kuria išliekamąją vertę, jo pirštai, mintys

KRYŽIUS, ŽMOGUS IR ĄŽUOLAS

SAM_0003

Senelio fotonovelių ciklas „Nuotraukos nesensta ir nemiršta“. Lentvario Račkūnų Tremtinių kapuose pastatytas naujas ąžuolinis kryžius.Tai globojo Trakų rajono merė EDITA RUDELIENĖ, o vykdė Leonardas Karnila. Kryžius,Urėdijos rūpesčiu atėjęs iš girios, skelbia Lietuvos partizanų ir tremtinių ąžuolinę kantrybę. Jonas POČEPAVIČIUS 2017 09 06

POSĖDIS ANT KOJŲ BE APSKRITO STALO…

SAM_8724-768x576

IŠ KAIRĖS Į DEŠINĘ: GINTARAS ABARAVIČIUS, TRAKŲ GARSI VISUOMENININKĖ NIJOLĖ DOČKUVIENĖ, TRAKŲ AKTYVISTAS LIUDAS GLEBUS, ARCHEOLOGĖ LINA LEPARSKIENĖ, NACIONALINIO PARKO DARBUOTOJA MONIKA ZVALIAUSKIENĖ, TRAKŲ ISTORIJOS ŽINOVĖ IR ARCHEOLOGĖ BIRUTĖ LISAUSKAITĖ IR DAUGYBĘ ATSAKINGŲ PAREIGŲ VYKDANTIS (BEJE, SĄJŪDŽIO PERTVARKYMO INICIATYVINĖS GRUPĖS NARYS, VADINASI, IR TAUTOS LAISVĖS VIRPANTI ATMINTIS), O IR ŠIOS PROBLEMOS TARYBOS PIRMININKAS ROMAS PAKALNIS