Rubrikų archyvas Lentvario nekilnojamojo kultūros paveldo pristatymas plačiajai visuomenei

Roko ir akustinės muzikos festivalyje Lentvaryje – septynių grupių pasirodymai

Leja

Liepos 22 dieną, šeštadienį, Lentvario Graužio ežero pakrantėje vyks du muzikos stilius sujungsiantis muzikos festivalis. „Dvarokas”, roko ir akustinės muzikos renginys, Lentvaryje organizuojamas pirmą kartą. „Dvarokas“, kurio pavadinimas nurodo į roko muziką ir Lentvario dvarą, melomanams yra puiki proga pasiklausyti naujos ir kokybiškos muzikos, o jauniems atlikėjams – galimybė pasirodyti. Festivalyje dalyvaus 7 muzikos grupės:

Ekskursijų iniciatyva „Gatvės gyvos“ žengia į Lentvarį

035(1)

Iš kur atsirado Lentvario pavadinimas? Kas sieja Lentvarį ir Italiją? Kodėl J. Tiškevičius su šeima nusprendė palikti dvarą? Šiais ir dar kitais klausimais lentvariečius ir čia atvykti norinčius kitų miestų gyventojus klausimais vilioja netradicinių ekskursijų iniciatyva „Gatvės gyvos“. Prieš dvejus metus vilnietis Albertas Kazlauskas pradėjo organizuoti nemokamas ekskursijas po Vilniaus rajonus – Naujamiestį, Užupį, Lazdynus,

TRAKŲ RAJONO FOTO RETRO

SAM_7986

Nuotraukų autoriai V. MONKEVIČIUS J. ČESNAVIČIUS A. JUOZAPAITIS Fotonovelę vykdė J. POČEPAVIČIUS

Vietovardis: Lentvaris

Adam_Honory_Kirkor

Ar kada nors susimąstėte, iš kur kilo Lentvario miesto vardas? Arba kada Lentvaryje įsikūrė pirmieji gyventojai? Ne kartą esu girdėjusi, kad Lentvario miesto vardas – tai dviejų žodžių: lenta ir varis, junginys. Kas bent šiek tiek prisimena Lentvaryje gyvavusius amatus ir fabrikus, dar pridurs, kad viename iš pirmųjų fabrikų, gausiai traukusiame žmones apsigyventi Lentvaryje, buvo

Trilogija apie Tiškevičių giminę: Tiškevičiai, kilę iš Lentvario

tyszkiewiczowie_rodem_z_landwarowa_IMAGE1_313126_3

Knygos viršelis Tiškevičių giminė   Tiškevičiai – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje. Giminė atsirado XV a. pabaigoje iš Kijevo bajorų vadovo Kaleniko Miškovičiaus (istoriniuose šaltiniuose minimas 1437 m.) sūnaus Tiškos (rus. Тышко), kurio 5 sūnūs prie vardų pridėjo tėvavardį Тышкович (Tyškovič), kuris ir tapo giminės pavarde, kurią lenkų kalbos pradėta

ŠIAURINĖS LENTVARIO DALIES VAIZDAI IR NERIMAS

SAM_7058

Beveik mirusios senosios Lentvario kapinės. Šalia čia pažymėtos dvi naujos gryčios. Šiaip taip išlikęs Lelevskių giminės antkapis. Boleslova Lelevska mirusi 1908 m. Kapuose, istorijas nusakius, miega lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų ir švedų kaulai.   Dar viena gryčia šalia ežero, bet labiau nutolusi nuo senobinių kapų.   Po Klevų alėjos antras miesto simbolis – ežeras, taip

Lentvaris: žvilgsnis į praeitį

knygajol

Šis pavadinimas, ko gero, geriausiai apibūdintų Lentvario „Versmės“ gimnazijos bibliotekos vedėjos Valentinos Banuševič knygos „Страницы памяти листая: Лентварис в воспоминаниях“ (liet. „Lentvaris atsiminimuose“) pagrindinę mintį ir leidinio turinį. „Noras giliau pažinti praeitį, atskleisti pagrindinius istorinius įvykius, turėjusius įtakos miesto atsiradimui, nulėmė, kad skaitytojams pristatau jau ketvirtą knygą apie Lentvarį. Tai naujas mano kūrybinės veiklos etapas“,

Kalnai ir žmonės

SAM_6995

Fotonovelė apie E. F. Andrė parką šiandien Europoje gerai žinomas kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė (Édouard François André) palikęs savo prancūziškos sielos dalelę ir Lentvario parke[1]. Šis jo nepaprastas kūrinys susilieja su grafų Tiškevičių pseudogotikos rūmais, dar vadinamais dvaru, kurio merdėjimą, o ir vandalų vykdomą parko naikybą, vadinama paveldo kontora sykiu su Prezidente (gavusia valstybiškai

Lentvario bažnyčioje – vertingi XX a. Lietuvos bažnytinės dailės pavyzdžiai

3

Lentvario miestas, esantis Trakų rajone, turbūt labiausiai garsėja neogotikinio stiliaus Tiškevičių rūmais. Tačiau tame pačiame mieste galime rasti ir kitų vertingų  paveldo objektų, kurie iliustruoja ir atskleidžia XIX a. pab.–XX a. vid. Lietuvos dailės, architektūros istorijos aspektus. Tai Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Bažnyčia įdomi tiek įkūrimo, statybų, tiek ir vidaus dekoro istorija.