Rubrikų archyvas Krašto žmonės
Išleista karaimų poetės Julijos Tinfavičienės knyga „Saulė nusileido už Trakų pilies“
Šią savaitę platųjį skaitytojų ratą pasiekė Lietuvos karaimų poetės, trakietės, pedagogės Julijos Robačevskos-Tinfavičienės (1932–2014) poezijos ir prozos knyga „Saulė nusileido už Trakų pilies“. Leidinį sudarė poetės vyras Romualdas Tinfavičius, o išleido VšĮ „Vorutos“ fondas (Trakai). Julija Robačevska-Tinfavičienė gimė 1932 m. gegužės 12 d. Trakuose, Kamilijos ir Michailo Robačevskių šeimoje, kurioje iš viso augo šeši vaikai.
Žymi aktorė ir režisierė A. Fišaraitė-Šakalienė ir jos nematomi saitai su Lentvariu
Jau 18 metų Trakų r. Lentvario pradinėje mokykloje veikia teatro studija „Fėja“, kurios jaunieji aktoriai savo kūryba dalijasi ir žengia į sceną ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tarp pasirodymų Lietuvoje aktoriai abejingų nepaliko ir Vokietijoje – š. m. balandžio 14 d. Hamburge parodytas pagal ryškiausią Janinos Degutytės pasaką „Pelėdžiuko sapnas“ pastatytas spektaklis. Už šios
JUNGTINĖ LENTVARIO KRONIKOS 5042 ir VYTAUTO DIDŽIOJO TĖVONIJOS METRIKOS 942 FOTONOVELĖ
BAKALORIŠKIŲ PORTRETAI, 2018 m. balandžio 28 d. Jonas POČEPAVIČIUS-DAVYDONIS
SPECIALI LENTVARIO KRONIKA 5032
Pažymėjome Lentvario laikraščio direktorės klevualejos.lt ir „VORUTOS“ redaktorės IRMOS STADALNYKAITĖS gimtadienį,visiškai tikėdami JOS šventais-dzūkiškais-tautiškais-įsitikinimais,o ir švelniai palinkėdami JAI asmeninės gerovės bei laimės (nuotraukoje iš kairės)… Lygtos visai JAUNAJAI. LIETUVAI. Jonas POČEPAVIČIUS Autoriaus nuotr.
Senos Lentvario dvaro fotografijos fone atsiveriantys prigimties klodai
Apie Lentvario dvaro teatro spektaklio „Nuvalius laiko dulkes“ premjerą ir gyvenimą pasakoja režisierius Jonas Vaitiekaitis Baigiantis sausiui, kai bene visos kultūros įstaigos, draugijos ar kitokios santalkos buvo panirusios Valstybės atkūrimo šimtmečio šventės programos derinimo ir kartojimosi rūpesčiuose, Trakų rajono spaudoje sumirgėjo Lentvario kultūros rūmų sukurtos ir išplatintos afišos, skelbiančios, kad sausio 27 d. įvyks Lentvario
DOVANA RESPUBLIKAI
Šimtmečiui Lentvario kultūros rūmai suka dokumentinį filmą. Pirmos dvi jo dalys – miesto tremtinių bendruomenės pirmininko Jono Počepavičiaus pasakojimas ir etno „Klevynė“. Jono LOKĖNO dienoraštis, 2018 01 05
Kristina Glinevičienė: „Būti mokytoja yra laimė“
Ne taip seniai mūsų trečioje klasėje besimokantis sūnus Dovydas gavo užduotį – sukurti šeimos herbą. Išvydau minimalistinį, grafišką piešinį. Jame užrašyti mūsų visų vardai, centre – pirmoji pavardės raidė ir keturi mūsų šeimą apibūdinantys žodžiai: groti, dainuoti, solfedžiuoti, piešti. Ir jis teisus. Šiandien mūsų namuose dažnai skamba muzika – nuo klasikinės iki roko ir džiazo,
Sakmė apie žmogaus vilką
„Metai šuns“ – netinka, pasakytų. Gerbiu seniai atėjusį iš girios vilką, Kuriam pabodo plėšikautų, Pagailėjus Žmogų vieną rytą. Ir Jam pasiūlius ištikimybę giedrią, O-ne-pilką! Kas sugebės mane ČIA logiškai sumautų? Tai kaip gi nusakysma šiuos metus, Kur vilkšuniai trobuos sargybą eina? Ir kieme It staugianti širdies daina? Gaspadoriaus kalbą žino. Tik šnekėt negali. Pamyslikime
TOLIMI MIESTO VEIDAI…
Dėmesingai perskaičiau dar vieną Valentinos Banuševič knygą apie Lentvarį, tad mintimis ir grįžtu į pokario laikus. Knygoje minėtas Vinių fabrikas. Jis pradžioje veikė grafo Vladislovo Tiškevičiaus dvaro teritorijoje. Vėliau įsikūrė pačiame mieste. Minėtoje knygoje lyg ir pakimba klausimas: o kur dingo Vinių fabrikas? 1946 metais tėtis Viktoras, nujausdamas, kad prasidės priverstinis „kolchozų“ vajus, paliko savo
ARCHYVO PRISIKĖLIMAI (1)
Akmens ir betono miške Prie žydinčio Lentvario pririštas Tylėjo arklys lauke, Kinkytas ratuosna ir primirštas. Dėl smurto bumbėjau tąsyk. Žaizda patylėjimo nori jau! Naktis čia. Staiga klausyk Lyg Žvengia šlovės istorija!? Bet kur artojo širdis Ta vasara fėjų blaškėsi? Mačiau jo pajuodus lemtis Kaimynų degtinėje taškėsi. O JIS vis nužvengdavo. Ak!! Tas garsas į sąžinę
