Rubrikų archyvas Krašto žmonės
NUOTRAUKOS NESENSTA IR NEMIRŠTA, brangūs lentvariečiai!

1996–1997 m. buvau Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinės mokyklos mokytoju. Ta atminties esme, dėl „tąsyk atitinkamo šios mokyklos stabtelėjusio pedagoginio stiliaus išmetęs asmeninę nuoskaudą į šių metų gruodžio kiemą“, pasinaudojau neseniai Išėjusios buvusios ilgalaikės Pradinių klasių mokytojos Marijonos Radzevičienės asmens albumu. Šios garbaus miesto nacionalinės mokyklos, dabar jau gimnazijos, Buvusieji, o ir Esamieji Mokytojai, Jų Mokiniai,
PAMĄSTYMAS PO NETEKTIES…

XXI amžius, nepateisinęs padorių žmonių lūkesčių,skausmingai-be!-skrupulų rieda savo ketvirčio link. Dažnai atsisveikiname su XX amžiaus vidurio gimusiaisiais, puoselėjusiais Žmogaus orumą ir atjautą kaimynams bei draugams. Nežinome, kas bus po to, kai išsibaigs prieškario ir pokario vaikai?.. 2018 m. lapkričio 25 d. į paskutinę kelionę palydėjome buvusią ilgametę pradinių klasių mokytoją MARIJONĄ RADZEVIČIENĘ. „Klevų alėja“ jautrių
Elžbieta Oleškevič – naujas balsas Lietuvos muzikos padangėje

Lentvaris – didžiausias Trakų rajono miestas, garsėjantis žymiu kultūros paveldu, tokiu kaip grafo Tiškevičiaus rūmai, garsaus prancūzų architekto Andrė suprojektuotas parkas, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, XIX a. statyta geležinkelio stotis. Tačiau šiame mieste gimė, užaugo ir gyvena Lietuvos muzikos padangėje naujai atrasta lakštingala – Elžbieta Oleškevič, prisistanti Elizabeth Olshey slapyvardžiu. Muzika susižavėjo dar
Žurnalistas, ekologas ir sąjūdininkas Kęstutis Petkūnas: „Visą save atidaviau redakcijoms“

Prisėdęs prie stalo ramioje senosios sostinės bibliotekoje, kurios atmosfera taip tinka pokalbiui su šia asmenybe, Kęstutis Petkūnas šypteli: „Tiesą sakant, svajoju kada nors išleisti visus geriausius tekstus vienoje knygoje“. Kiek atsidusęs ir ilgiau pagalvojęs, dar priduria: „Būtų labai įdomu…“ Trakiškių puikiai pažįstamas Kęstutis Petkūnas – įvairiapusis žmogus. Daugumai pažįstamas kaip žurnalistas ar ekologas, jis kiek
SUGRĮŽIMAS PO 28-ERIŲ METŲ

AUŠROS LAIKŲ KAUTYNĖS ANT STALO BE CENZŪROS Sumanė priešai būt draugais!/Prie stalo ekspermento sėdo/Ir moterys rudais plaukais/Ir buteliai skystingai kliedi/Kalbos medaus nebus,žinia!/Skaudumo ir rykščių pakanka/Ten pamatysite mane/Vairuojantį ant stalo tanką/Nes tai utopijos bėda/Ar melas nacinis ir pilkas/Tuoj bus čia sąskaitų bėda/Kiekviename galioja vilka/Girtumo iltys…akyse lėliukės krūvinų žarijų/Suloja inkstai/0 kasa/Iš jaudulio filtruotų bijo. Tai sėdžiu tanko
LENTVARIO KRONIKA 5679
Diskusija iš apačios TREMTINIO JAUSMAIS BE CENZŪROS Mindaugo išvakarėse


Bet kurios valstybės išlikimybės cementas yra vidurinio sluoksnio socialinis, o ir nacionalinis, vieno materialinis, o kito dvasinis lygis. Tai politinė ABC. „Tarybų sąjunga“ išdribo dėl to santykio prievartinės sintetikos, bet vis dėlto „socialistinės duonos legenda“ iki šiolei gyva ir tuoj pat sutapatinama su „didžių slavų valdžia“. Todėl sykį labai greta Lentvario bažnyčios susitikau su Domicėle
1948 m. tremtinių suvažiavime Berčiūnuose – du Lentvario tremtinių bendrijos delegatai

Jungtinė Lentvario kronikos 5036 ir Vytauto Didžiojo tėvonijos metrikos 949 fotožinutė 2018 m. gegužės 26 d. Panevėžio rajono Berčiūnų kaime 1948 metų visos Lietuvos deportacijos delegatai pažymėjo savo atminties 70-metį. Šventėje dalyvavo ir du Lentvario tremtinių bendrijos atstovai – Alfonsas Dauda ir Jonas Počepavičius. Jonas DAVYDONIS 2018 05 26–28 Autoriaus nuotr.