Miestas, įkurtas jauname pušynėlyje

Lentvario miesto biblioteka vykdo projektą „Interaktyvus Lentvaris QR“ šio projekto idėja sukurti   interaktyvų Lentvario miesto objektų žemėlapį. Viena iš numatytų veiklų tai ekskursija. Šios ekskursijos  metu susipažinome su Lentvario mieste augančiais įdomių rūšių medžiais, sodintais Lentvario dvaro klestėjimo laikotarpiu. Išmokome  juos pažinti. Sužinojome kokie ypatingų rūšių augalai auga dvaro parke. Kalbėta kodėl svarbu išsaugoti parke sodintas išskirtinės medžių ir krūmų rūšis, bei formas. Ekskursija vedė Rasa Puzinienė miškininkė, Edouard o Francois Andre klubo Lietuvoje narė, kuri nuo 2010 metų aktyviai dalyvauja įvairiuose minėto klubo organizuojamuose renginiuose.

Ekskursija prasidėjo nuo Geležinkelio gatvėje augančio  Baltojo šilkmedžio (lot. Morus alba). Tai vienintelis šios rūšies medis mieste. Šių medžių buvo daugiau, bet vykdant gatvės rekonstrukciją,  kiti buvo išpjauti. Daugelis lentvariečių skuba į turgų, geležinkelio stotį, pravažiuoja ir nesusimąsto koks tai medis. Baltasis Šilkmedis išsiskiria savo neįprasta lapų forma ir saldžiomis, baltomis uogomis. Medžio uogos yra valgomos.  Jis paplitęs Japonijoje, Indijoje  ir natūraliomis sąlygomis gyvena 200-300 metų. Kadangi Baltojo šilkmedžio uogos sunoksta liepos mėnesį, tai ekskursijos dalyviams teko  jų ir paragauti.

Ekskursijos vadovė paminėjo,  kad didelės introdukuotos, tai yra  atvežtinės  medžių grupės, Lentvario mieste yra išsidėsčiusios atkarpoje nuo geležinkelio stoties iki  Lentvario dvaro sodybos. Keliaujant šiuo maršrutu ekskursijos dalyviai susipažino su tokiomis  pušų rūšimis kaip: Juodoji pušis (lot. Pinus nigra) ir  Veimutinė pušis (lot. Pinus strobus), išmoko atskirti jas nuo Paprastųjų  pušų (lot. Pinus sylvestris), kurių taip pat  gausiai randama Lentvario želdynuose.

Pažintinė ekskursija tęsiasi Klevų al. gatve,  kur sustojame dar prie vieno įdomaus spuygliuočio medžio. Tai Didžioji (Duglaso) pocūgė (lot. Pseudotsuga menziesii), priklauso pušinių augalų genčiai. Taip pat akimis apžvelgiame didesnes ir mažesnes  Europinių  maumedžių  (lot. Larix decidua) grupes,  kurių yra  mieste einant link dvaro prie ežero.

 Šiose  Lentvario vietose XIX a. pab.  pirmieji žemės sklypai, kuriuose statėsi vilos,  buvo dalinami neatlygintinai. Vilų aplinka ir gėlynai buvo išpuoselėti, kad pritrauktų atvažiavusius poilsiautojus traukiniu Varšuva – Sant Peterburgas. Kiekvienas vilos savininkas norėjo, kad poilsiautojas pasirinktų jų vilą ir apsigyventų.

Priartėjus prie  Lentvario ežero, aptinkame  pylimą,  kuris buvo  apsodintas   Kanadinėmis tuopomis (lot. Populus canadensis).  Dar yra išlikę  keletas senų tuopų, kurių amžius siekia gerokai  virš šimto metų.  Bandėme apkabinti šimtamečių tuopų kamienus.

 Lentvario dvaro parkas  – planuotas E. F. André pasaulinio garso prancūzų kraštovaizdžio architekto, kuris  Lietuvoje  grafams Tiškevičiams  kūrė parkus Palangoje, Trakų Vokėje, Lentvaryje ir Užutrakyje.

 Lentvario dvaro parko reprezentacinėje dalyje suradome ir susipažinome su tokiais medžiais, kaip: Baltasis gluosnis, Paprastojo  klevo Švedlerio forma, Pensilvaninio uosio margalape forma ir daugelį kitų. Buvo paminėtos jau išnykusios, bet kadaise čia sodintos medžių rūšys, tokios  kaip: Sidabrinis klevas ir Karpuotojo beržo karpytalapės formos medžiai.

Kaip teigė Rasa, parke, tam tikrose vietose pasodinus šviesią lają turinčius medžius, yra naudotas vaizdų kadravimas. „Manytume, kad išraiškingiausias kadaravimas Lentvario dvaro sodybos parke yra dviejų sidabrinių baltųjų gluosnių prie tvenkinio rėminimas vaizdas į uolas arba nuo uolų į vandens paviršių slėnyje“ – V. Deveikienė ir S. Deveikis „ Lentvario dvaro parko istorinės ir meninės raidos apybraiža“  2010 m.

Ekskursija baigėme labai gražioje vietoje prie  buvusio kavinės Rivjeros dvaro kaskadų, upelio ir tilto. Upelis atplukdo vandenį nuo Užutrakio pusės. Šio upelio vanduo bėga per akmenines kaskadas į ežerą ir taip pat vamzdžiais teka ir į parko tvenkinius.  Informacinės-   pažintinės ekskursijos Rasa Puzinienė metu ne tik supažindino su medžiais ir krūmais, bet papasakojo daug istorinių žinių apie grafus Tiškevičius, dvaro pastatus.

Daugeliui tai buvo naujai atrastas Lentvario miesto  žaliasis rūbas. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Trakų rajono savivaldybė.

            Dalia BAGDŽIUVIENĖ,

Lentvario miesto filialo vedėja

Trakų viešosios bibliotekos