5 klausimai, kuriuos verta užduoti lietuvių kalbos korepetitoriui

PR

Lietuvių kalba – viena svarbiausių mokyklinių disciplinų, tad visiškai nekeista, kad lietuvių kalbos korepetitorių paklausa tik auga. Priežastys, kodėl tėvai ieško savo vaikui pagalbininko su lietuvių kalba, yra išties įvairios: vieni nori, kad jų vaikas gautų kuo aukštesnių lietuvių kalbos egzamino balą, kiti – kad pagerėtų rezultatai mokykloje, treti – kad vaikas deramai išmoktų gimtąją (arba valstybinę) kalbą. Taigi, kokius klausimus tikslinga užduoti, norint išsirinkti išties kompetentingą lietuvių kalbos mokytoją?

Pirmas klausimas: kokia jūsų darbo patirtis ir specializacija?

Tik patyręs korepetitorius lietuvių kalbos moko sistemingai, nuosekliai ir aiškiai, bei supranta kiekvienos amžiaus grupės poreikius. Nors tėvai neretai bando sutaupyti, pasirinkdami tą korepetitorių, kurio paslaugų kaina mažesnė, ilgainiui tokia investicija neatsiperka, nes dažniausiai būtent nepatyrę specialistai siūlo iš pirmo žvilgsnio patrauklią kainą. Kad žinotumėte, kad mokate pinigus tikram profesionalui, drąsiai teiraukitės korepetitoriaus apie jo darbo patirtį su skirtingomis amžiaus grupėmis.

Kitas svarus aspektas – korepetitoriaus specializacija. Tiesa ta, kad kiekvienas mokytojas turi savo „arkliuką“: tad jei ieškote mokytojo abiturientui, dairykitės lituanisto, pastaruosius metus ruošusio mokinius valstybiniam egzaminui; o jei mokytojo reikia pradinukui, korepetitorius turi būti dirbęs su vaikais ir puikiai išmanyti tokio darbo specifiką.

Antras klausimas: kokie jūsų pasiekimai?

Išties geras korepetitorius visada turi kuo pasigirti. Tai gali būti tiek asmeniniai buvusių mokinių laimėjimai (tarkime, dirbant kartu, mokiniui pavyko pasikelti lietuvių kalbos pažymį keliais balais), tiek objektyvūs (buvusių mokinių egzaminų rezultatai, dalyvavimas olimpiadose, pan.). Nuspręskite, kokie kriterijai jums atrodo svarbesni, ir stebėkite, ar potencialus kandidatas atitinka šiuos kriterijus. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į tai, ar lituanistas kelia kvalifikaciją (dalyvauja seminaruose ar net organizuoja juos, ruošia programas, pan.) ir kada tai paskutinį kartą darė. Tai yra ypač aktualu, jei korepetitorius yra vyresnio amžiaus, nes mokyklinė programa nestovi vietoje, tad turi būti užtikrinti, kad jūsų vaikas gaus tik aktualių ir naudingų žinių.

Trečias klausimas: pagal kokią programą dirbsite?

Čia galimi du dažniausiai atsakymai – arba pagal mokyklinę, arba pagal individualią. Abu šie variantai turi savo privalumų ir trūkumų. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad darbas pagal mokyklinę programą leidžia judėti įprastu, vaikui patogiu tempu, tai ne visada yra tiesa. Kiekvienas vaikas yra asmenybė, turinti savo stiprybių ir silpnybių, ir geras korepetitorius privalo mokėti jas identifikuoti ir atsižvelgti į jas planuojant programą. Antra vertus, nors individuali programa suteikia daugiau laisvės ir sukuria patogesnę mokymosi aplinka, svarbu, kad ji pernelyg nenuklystų nuo mokyklinės programos. Patyrę ir profesionalūs korepetitoriai meistriškai integruoja mokyklinės programos elementus į individualią, tad geriausia, jei rasite būtent tokį specialistą. Jei norite sužinoti daugiau apie šiuolaikinio korepetitoriaus darbo specifiką, spauskite čia.

Ketvirtas klausimas: su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria abiturientai?

 

Be abejo, šis klausimas yra aktualus labiausiai tiems, kas dairosi lietuvių kalbos korepetitoriaus paskutinių klasių moksleiviams. Jei kaip pagrindinį sunkumą mokytojas įvardija prastą raštingumą, o per pamokas daugiausia dėmesio skiria rašybai ir skyrybai, veikiausiai derėtų ieškoti kito mokytojo. Svarbu suprasti, kad lietuvių kalbos egzamino forma yra rašinys, kuriame gramatika nors ir turi svarbos, bet tikrai nėra pagrindinis aspektas. Išmokti rašyti rašinį – užduotis ne iš lengvųjų. O tai reiškia, kad geras korepetitorius moko mokinius kaip skaityti ir analizuoti literatūros kūrinius, nuosekliai reikšti savo mintis, išsakyti ir grįsti savo nuomonę, plėtoti argumentus. Kitaip tariant, tai yra mokytojas, kuriam rūpi ne tik formalus rašymas, bet taip pat darbas su mokinio asmenybe, jo pasaulėžiūros praplėtimas. Tik toks mokytojas gali kokybiškai paruošti išties nelengvam baigiamajam egzaminui.

Penktas klausimas: paklauskite bet ko, kas nesusiję su mokoma disciplina

Užduokite korepetitoriui bet kokį atvirą klausimą (apie mokinius, atostogas, mokytojo darbą ar naujieną) ir įdėmiai klausykite jo. Gero lietuvių kalbos mokytojo kalba yra vaizdi, įdomi ir taisyklinga, jo norisi klausytis. Juk vaikas mokysis tik tokiu atveju, jei mokytojas sugebės jį sudominti. Atkreipkite dėmesį į korepetitoriaus balso tembrą ir tempą, ar jis aiškiai artikuliuoja kalbėdamas, ar deda prasminius akcentus. Taip suprasite, ar prieš jus yra tiesiog formaliai atliekantis savo darbą mokytojas, ar asmenybė, kuri gali ugdyti kitas asmenybes.