Nuo Lentvario iki Valkininkų

Lentvaris – ne tik didžiausias Trakų rajono miestas, esantis tarp Lietuvos sostinės – Vilniaus – ir šalies istorinio perlo – Trakų. Šiame mieste ir yra svarbiame geležinkelio mazge įsikūrusi geležinkelio stotis. Čia stoja traukiniai, vykstantys iš Vilniaus į Kauną (traukinys Vilnius–Kaunas), Trakus, Klaipėdą (traukinys Vilnius–Klaipėda), Marcinkonis, Varėną. Lentvariečiai gali džiaugtis puikiu susisiekimu su ne viena Lietuvos vietove. Už tai jie turėtų būti dėkingi garsiajai grafų Tiškevičių giminei.  Per Gaidiškes (Petuchavą) 1857 m. pradėjus tiesti geležinkelį Varšuva–Sankt Peterburgas ir jo atšaką į Virbalį (Kybartus), grafas Juozapas Tiškevičius apsiėmė savo lėšomis pastatyti Lentvario geležinkelio stotį, kuri pradėjo veikti 1862 m. Tai buvo labai reikšmingas įvykis, kuris lėmė, kad pagyvėjo gyvenimą Lentvaryje. Tiškevičių rūmai virto savotiškais svečių namais, jose visus metus pradėjo lankytis daugybė svečių – artimųjų, pažįstamų ir netgi pirmąkart apsilankančių nepažįstamų aristokratų, nutarusių svečiuose pas Tiškevičius sutrumpinti ir paįvairinti laiką, kol ateis jų laukiamas traukinys[1].

Atvykus į XIX a. laikus menančią Lentvario geležinkelio stotį, lengvai pasieksime ne tik tolimiausius Lietuvos kampelius, pvz., Klaipėdą, bet ir grybų sostinę Varėną, kurioje kasmet rugsėjo mėnesį vyksta žymioji Grybų šventė. Pakeliui į šį miestą, pravažiuojame Valkininkų geležinkelio stotį. Jos statinių kompleksas (XIX a. II pusė–XX a. I pusė) yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Pats Valkininkų miestelis yra svarbus istorijos reliktas, žinomas dar nuo XIV a. Jis buvo didžiųjų kunigaikščių medžioklės pilis. 1418 m. istorijos šaltiniuose minimas Valkininkų dvaras ir miestelis, 1503 m. – valsčius, 1516 m. – miestas. XVI a. pradžioje įsteigta parapija. Taip pat įdomu pastebėti, kad Valkininkai net du kartus yra gavę Margerburgo teisę. Pirmą kartą dar 1571 m., o antrą kartą 1792 m., kai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis Valkininkams pakartotinai suteikė Magderburgo teises ir herbą. Deja, vėliau carinė Rusija jas panaikino.

Valkininkų vardas gerai žinomas ne tik istorikams, bet ir mėgėjams, nes 1700 m. buvo sudaryta garsioji Valkininkų konferedacija. Tai yra LDK bajorų ginkluota politinė sąjunga, nukreipta prieš didikus Sapiegas. Pastarieji pralaimėjo, prarado hegemoniją. Šio istorinio įvykio kontekste minimas ir dar 1635–1650 m. atsiradęs pranciškonų vienuolynas. Deja, istorija byloja, kad kai 1700 m. vyko mūšis tarp Sapiegų ir bajorų, vienas iš Sapiegų pasislėpė vienuolyne, tačiau tai jo neišgelbėjo. Vakare bajorai buvo stipriai išgėrė, rado jį tame vienuolyne ir sukapojo. Pats vienuolynas veikė iki 1832 m., jame buvo įkurdintas kariuomenės dalinys. Atėjus Antrajam pasauliniui karo vienuolyno pastato likimas buvo tragiškas. Iš pradžių čia veikė žydų koncentracijos stovykla (XVIII a. Valkininkuose buvo pastatyta medininė sinagoga), o kai jau naciai traukėsi, pastatą susprogdino.

Atėjus sovietmečiui Valkininkuose buvo centrinė gyvenvietė. Kai Lietuvą atkūrė Nepriklausomybė, 1993 m. patvirtintas dabartinis Valkininkų herbas. Remiantis 2011 m. gyventojų surašymu, čia gyvena 229 asmenys. Bus matyti, ar šis skaičius labai pakito, kai paaiškės šių metų visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenys.

Valkininkų istorijos atodangos

 

Šiemet Valkininkai tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine 2021. Ta proga visus metus vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, iniciatyvos, veiklos. Vienas iš tokių renginių buvo ir birželio 26 d., kuomet 21:00 val. Valkininkų miestelio gyventojai ir svečiai buvo kviečiami dalyvauti 2,5 val. trukmės ekskursijoje „Valkininkų istorijos atodangos“, kurią vedė Klaipėdos universiteto archeologas, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius. Beje, jis yra įkūręs iniciatyvą „Vykinto keliai“, kuri, kaip teigiama, gimusi iš daugiametės baltų kultūros tyrimų patirties. Ekskursijas veda pats archeologas arba baltų religijos ir mitologijos tyrinėtoja, semiotikė dr. Daiva Vaitkevičienė. Jos yra organizuojamos įvairiose Lietuvos vietose, tarp jų pernai buvo ir Trakų rajone.

Grįžtant į Valkininkus, šis naktinis 4 km pasivaikščiojimas buvo skirtas supažindinti dalyvius su Valkininkų ir jį supančių kaimu istorija. Ekskursija prasidėjo rėžiniame Čižiūnų kaime[2], tada visi ėjo senuoju Vilniaus keliu, kur užuko į kapines, kuriuose palaidoti knygnešiai ir Birželio sukilimo dalyviai. Visi pagerbė jų atminimą, o archeologas priminė istoriją, papasakojo, apie nelengvą knygnešių ir daraktorių kelią bei svarbų jų indėlį į šių dienų Lietuvą, mūsų tapatybę ir išsaugotą lietuvių kalbą. Po to visi pasuko į istorinę Valkininkų dvarvietę, pamatė senovės karinius įtvirtinimus ir jau minėto pranciškonų vienuolyno griuvėsius, o likus pusvalandžiui iki vidurnakčio – seniausiai apgyvendintą miestelio dalį. Po istorinės dalies visi renginį užbaigė stebėdami fakyrų pasirodymą.

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ

Autorės nuotr.

[1] Plačiau apie grafą Juozapą Tiškevičių: „Lentvario grafas ir Vilniaus generalgubernatoriaus adjutantas Juozapas Tiškevičius“ [žiūrėta 2021 m. birželio 29 d.]. Prieiga per internetą: http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/lentvario-grafas-ir-vilniaus-generalgubernatoriaus-adjutantas-juozapas-tiskevicius.

[2] Įdomumo dėlei, Čižiūnų kaimas yra ir Trakų rajone, Aukštadvario seniūnijoje. Plačiau apie jo istoriją: Antanas Lesys, Jovita Niūnavaitė-Lesienė, „Čižiūnų kaimo istorija“ [žiūrėta 2021 m. birželio 29 d.]. Prieiga per internetą:< http://www.voruta.lt/ciziunu-kaimo-istorija/>.

Naujienos iš interneto