ŽINGEIDUMUI NUOTOLIAI NEBAISŪS. III dalis

Egipto sostinė ir piramidės

Antra valanda nakties, o autobusas jau laukia tų, kurie dar beveik užmerktomis akimis nuo miego, keliaus į dažno vadinamą 1000 minaretų miestą Kairą, Egipto sostinę, kad pamatytų tai, kas  sukaupta Nacionaliniame Egipto muziejuje ir vėliau paglostytų akis piramidėmis bei kruiziniu laivu paplaukiotų didžiausia pasaulio upe Nilu.

Egipto nacionalinis muziejus Kaire

Lygiai  dešimtą atvers vartus stipriai saugomas Nacionalinis muziejus, o tu dar gali užbėgt į tualetą  (čia jis nemokamas, o šiaip užėjimo kaina siekia vieną dolerį) ir kieme apžiūrėt tave stebintį sfinksą, galeriją mokslininkams egiptologams, kurios centre  – Šampoljonas, išskaitęs hieroglifų raštą, prancūzų egiptologo Auguste Mariette, prisidėjusio prie  šio muziejaus steigimo, sarkofagą ir sodelyje trykštantį fontanėlį bei egzotinius gėlynus.

Eini kartu su visais į pirmąją muziejaus salę  (muziejuje jų per 100 ir daugiau nei 150 000 eksponatų: viešai eksponuojama gal  tik 44 000). Į tave žvelgia  faraonai, karaliai, Ehnatonas ir jo žmona Nefertiti, Ramzio II (jo valdymo laikas net 68-eri metai. o gyvenimo trukmė -90)  Gidas pasakoja, kad  2002 m. surasta vienos iš 40 jo žmonų skulptūra iš rausvojo granito, kurios matmenys tokie: aukštis – 11 metrų,  plotis – 3 metrai ir svoris  100 tonų. Eini ir palei sienas matai deivių, valdovų ir jų pavaldinių skulptūras: išraiškinga dangaus deivė karvės pavidalu, faraonai Tutmosas III, Amenhotepas III, Ramzis II ir daug kitų, tave savo didybe pribloškiančių statulų.                       Bareljefuose – eilinių egiptiečių faraonų laikų, o tai 3 tūkstantmetis prieš Kristų, darbai, poilsis. Gidas papasakos,kad jei faraonas vaizduojamas sukryžiavęs rankas ant krūtinės arba eina ir rankos nuleistos, barzda riesta, tai skulptūra kurta jam negyvam esant, jei  eina ir kojos praplėstos, vadinasi – gyvam esant.

Faraonai saugo Nacionalinį muziejų

Įdomiausi eksponatai  – antrajame aukšte. Čia net dvi mumijų salės. Gidas paprašo šiose salėse netrikdyti mirusiųjų ramybės ir nekalbėti. ,,Susitinki“ su visiems gerai girdėtu faraonu Tutanchamonu ir jo įkapėmis. Pamatai jo 11 kg sveriančią pomirtinę auksinę kaukę, karališkąsis mumijas. Tiek amžių praėjo, o mumijos ,,gyvos“, nes saugomosiose patalpose palaikoma nustatyta temperatūra, drėgmė.  Jose lankytojams rodomos karališkosios mumijos, faraono Tutanhamono lobiai,  brangakmeniai. Sustoji prie auksinės kėdės, kurios atlošas papuoštas  faraono ir jo žmonos atvaizdais. Įkapėse ir maisto produktai, gėrimai, ir apranga, ir daiktai poilsiui, ir karo vežimai, ir indas kai kuriems vidaus organams (mumifikuojant visi vidaus organai būdavo pašalinami, išskyrus sielos gyvenamąjį būstą – širdį), visa tai skirta pomirtiniam gyvenimui, kuriuo tikėta. Mumifikuoti ir kai kurie gyvūnai: pamatysi šuns, katės, net krokodilo mumijas: jie ,,gyveno“ kapuose kartu su mirusiais.

Aprašyti viską, ką pamatysi, sunkoka. Tiesiog reikia tai  pamatyti savo akimis. Tiesa, internete randi 2021-04-01 17:54:00 BNS informaciją, kad.: ,,Kaire 22 senovės Egipto karalių ir karalienių mumijos (…) perkeliamos iš savo ankstesnės buveinės Egipto muziejuje Kairo centre, kur jos buvo laikomos dešimtmečius, į ekspoziciją Nacionaliniame Egipto civilizacijos muziejuje sostinės pietuose“.

Šiuo paauksuotu vežimu važinėjo Egipto valdovai

Jau vykstant į Gizą, gidas primins, kad Kairo muziejų (vadinkime jį jau senuoju) kasdien aplanko per 10 000 lankytojų ir primins, ką tu jau ir taip žinai, kad fotografuoti fotoaparatu neleidžiama, nebent nusipirksi papildomą bilietą (mobiliuoju tel. nedraužiama, bet turi išjungti blykstę).

Po trumpo laiko –  jau ir piramidės. Egipte jų daugiau nei  100, bet svarbiausia, aišku, Kufu arba Cheopso.  Prie jos ir atvyksti, o čia jau laukia suvenyrų, gėrimų pardavėjai, arklių ir kupranugarių nuomotojai, begalė jau suvažiavusių autobusų.

Viena iš šimtų faraonų skulptūrų Egipto nacionaliniame muziejuje

Pakeli akis į vieną iš 7 pasaulio stebuklų: Kufu arba Cheopso piramidę. Tu ją matei mokyklos vadovėliuose, atvirukuose, o dabar ji – pasakiškai didinga – prieš tave. Aukštis – 137,8 m, pagrindo plotas prilygsta  mažiausiai 6 futbolo  aikštėms.  Sakoma, kad vienas akmens luitas sveria apie 2,5t ,  iš viso jų apie 2,3 mln., manoma, kad šis šedevras sveria 6,3 mln. tonų. Kažkada saulėje blizgėjusios baltos, poliruotos kalkakmenio plokštės išgrobstytos jau viduramžiais, mat, tiko įvairioms statyboms.

Cheopso piramidė prisimena Egipto istoriją

Kiek žmonių ir kiek metų ji buvo statoma? Anot pirmojo pasaulio istoriko Herodoto, gyvenusio V a. pr. m. e., statant piramidę dalyvavo 100 000 žmonių net 30 metų (kai kur teigiama, kad ne daugiau kaip 20 metų). Kiek išlieta prakaito, pralieta kraujo?   O dabar gali, palypėjęs laipteliais į leistiną aukštį, prisiglausti prie senosios Egipto civilizacijos. Pažingsniavęs apie 160 metrų, atsiduri prie  metru žemesnės Chefreno piramidės. Ir visur tave įkyriai lydės suvenyrų prekeiviai. Jei labai nori ką nors įsigyti, derėkis ir trečdaliu tikrai nusiderėsi.

Mirusiųjų saugumu rūpinasi 20 m aukščio, 73,5 m ilgio, 6 m pločio benosis sfinksas. Tai skulptūra su žmogaus (faraono) galva ir liūto kūnu. Visiškai užpustyta smėliu ji gulėjo  nuo Viduramžių  iki XIX a. pradžios, ir tik 1925−1936 m. prancūzų inžinieriaus  Emile Baraize dėka sfinksas  atkastas. Dabar gali juo stebėtis bei gėrėtis.

Persekiojamas aplink zujančių prekeivių vos pasieki autobusą, kuris tave veš  prie Nilo upėje prisišvartavusio laivo, jame  – švediškas stalas ir pasirinktinai galėsi paskanauti virtų vietinių pupų –trintos vištienos, prieskoninių žolelių, česnakų ir daržovių (bulvių, paprikų, moliūgų, aguročių, pomidorų arba morkų) sriubos – molohejos arba lęšių sriubos su citrinų sultimis –  horbos; marinuotos, skrudintos ir tik tada iškeptos orkaitėje mėsos – jautienos egiptietiškai; ištroškintos pomidoruose avienos mentės – avienos kairietiškai,   – mėsa įdaryto avies arba veršiuko skrandžio – tarbos,  omleto su mėsa ir pomidorais –   šakšuko ir daug kitų siūlomų patiekalų, o užsigersi nacionaliniu egiptiečių gėrimu  – kibda karkade ar paprastu vietiniu  mineraliniu vandeniu.

Po tokių sočių valgių plauksi Nilo upe, klausydamas gido pasakojimų apie šią ilgiausią pasaulio upę (ilgis – 6 650 km, plotis 160 km (nuo Kairo iki Viduržemio jūros) ir joje esančias salas, jos naudą Egiptui. Sakoma, kad Nilas – tai gyvybės šaltinis. Iš tiesų taip ir yra: juk jis – tai gėlas vanduo, juk jo pakrantės derlingiausios (žemdirbystei tinka apie 40 000 kv.km). Gėrėsiesi  pakrančių augmenija, deja, krokodilų, kurie šildytųsi saulėje, nematysi, jie pradėjo nykti, ar ieškoti kitos jiems tinkamos vietos,  kartu su Asuano užtvankos atsiradimu.

Kelionė neilga, tačiau gidas dar spėja papasakoti apie karalių Meną (suvienijo Egiptą), faraonus Džoserą (jis pastatė pirmąją piramidę), Cheopsą (aukščiausios piramidės autorius), Echnatoną, vieną gražiausių Egipto moterų karalienę Nefertitę, 18 dinastijos (Naujoji karalystė) faraonę Hačepsutą, Ramzį II ir, be abejo, paskutiniąją Egipto faraonę Kleopatrą.

Primins, kaip prasidėdavo jų valdžios ceremonialas: naujai paskelbtas  faraonas paleisdavo  į šiaurę, pietus, rytus ir vakarus keturis paukščius, lyg sakydamas, kad pasaulis prasideda čia,  ir tik čia yra žemės centras, o aš esu jos valdovas.

Saulei prašantis miegot, grįžti atgalios ir ruošies atsisveikinti su tuo, ką matei ir patyrei, be abejo, prisimindamas, kad artimieji  ir pažįstami gerai žino, kur tu buvai ir laukia…

Ką parvežti?  Kaip visada, vietos daug neužima suvenyrai: dievų, faraonų, piramidžių, sfinksų, skarabiejų gali prisikrauti, kiek panorėsi, tradicinę egiptiečių kepurę, moterims – kvapiųjų aliejų, kvepalų, alebastro akmens arba jo papuošalų,  Egipto medvilnės gaminių, ,,Cartouche“ – ovalo formos amuletų, ant kurių tau  senovės hieroglifais užrašys tavo ar draugo (-ės) vardą…

Ir dėmesio: negalėsi išsivežti antikvarinių daiktų  ar šventovės nuotrupų, o muitinėj aptikę kriauklę ar  koralą muitininkai ,,apdovanos“  tave 1000 USD bauda.

Ir žinant tai ir dar daugiau, aplankyti oru per 3 200 km esančią egzotinę  šalį,  jei nori naujų potyrių, ne tik verta, bet ir būtina.

 

Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Vilnius