[1]Laisvės gynėjui pagerbti numatomi Valstybės sienos apaugos tarnybos organizuojami renginiai:
9 val. bus laikomos šv. Mišios už Gintarą Žagunį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
10.30 val. bus padėtos gėlės Vilniaus Antakalnio kapinėse ant Gintaro Žagunio kapo, kur gėles taip pat padės Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
13 val. vyks minėjimas Gintaro Žagunio žūties vietoje Krakūnuose (Šalčininkų r.) prie paminklo pasieniečiui. Minėjime dalyvaus Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Seimo rūmuose, Jono Pauliaus II auloje, nuo gegužės 17 d. eksponuojama Gintaro Žagunio atminimui skirta paroda.
Lemtingomis sovietų agresijos dienomis 1991 m. sausio mėn. Lietuvos pasieniečiai vieni pirmųjų stojo ginti atkurtos Nepriklausomybės. Jie budėjo valstybės pasienio postuose, padėjo atremti Aukščiausiosios Tarybos rūmų šturmą sausio 8-ąją, davė kario savanorio priesaiką. Kartu su kitais Šalčininkų užkardos pareigūnais, 1991 m. sausio – kovo mėnesiais Gintaras Žagunis saugojo Vyriausybės rūmus.
Atslūgus įtampai sostinėje, Sovietų Sąjungos kariuomenės puldinėjimai ir provokuojami incidentai tęsėsi Lietuvos pasienyje. 1991 m. gegužės mėn. Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga padėtis. Nuspręsta laikinai nebudėti šios užkardos postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į saugesnes vietas. Lemtingąjį budėjimą, neradę technikos, Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Savo tarnybos draugams Gintaras Žagunis liepė eiti ilsėtis, o pats liko poste. „Jei žūti, tai vienam, o ne visiems“, – tokie buvo jo žodžiai. 1991 m. gegužės 19-osios naktį pasieniečio Gintaro Žagunio tykojo mirtis – jo gyvybę nutraukė iš Baltarusijos atvažiavę ginkluoti sovietų režimo pakalikai. Jam tuo metu ėjo 34-ieji metai. Gintaras Žagunis amžinojo poilsio atgulė 1991 m. gegužės 21 d. Vilniaus Antakalnio kapinėse šalia Sausio 13-osios Laisvės gynėjų kapų.
Po mirties Gintaras Žagunis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, Šaulių žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo medaliu. Įamžinant pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio atminimą Vilniaus rinktinės užkarda Šalčininkų rajono Poškonių kaime pavadinta Gintaro Žagunio vardu, 2001 m. Poškonyse atidengta paminklinė lenta. 2004 m. lapkričio 19 d. Gintaro Žagunio žūties vietoje Krakūnų kaime atidengtas granito paminklas (skulptorius Vidmantas Gylikis).
Daugiau specialios informacijos apie Laisvės gynėją, pasienietį Gintarą Žagunį skelbiama Seimo svetainėje [2].
LRS ir Trakų rajono savivaldybės informacija
Šaltinis – https://www.trakai.lt/naujienos/minesime-30-asias-laisves-gynejo-pasieniecio-gintaro-zagunio-zuties-metines/3149