- Klevų alėja, ISSN 2424-5429 - http://www.klevualeja.lt -

Katinas tirpdo žiemą

[1]

Rūta Suchodolskytė-Neniškienė. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Sako, jei katinas

lipa ant sprando,

tai reiškia jo

pasitikėjimą

šeimininku.

Esu medis,

išskleidžiu šakas,

nunarinu viršūnę

darau asmenukę –

aš ir katinas:

mano balta kepurė,

jo žalsvos akys…

Kimbame į žiemos

triūsus:

stebime lašantį varveklį,

stumdome sniegą,

pradreskiame dangų

iki saulėlydžio raudonumo,

žaidžiame ant lauko krūmų

užsilikusiais

Naujametiniais žaisliukais.

Sniegas nepasiduoda,

apsitraukia traškia pluta,

įsikimba į obels kamieną,

priglunda prie asfalto,

kopia stogu ir apsunkęs

čiuožia žemyn.

Katinas liuokteli

iki pat debesų,

paženklina obelį,

dingsta naktyje,

miestelyje išplinta

katinų gaujos,

naikinančios

karantininę žiemą.

Rūta SUCHODOLSKYTĖ-NENIŠKIENĖ