DU PAKLYDĘ LAISVI RITMAI

1.

Atsiminimą traukęs iš būties,

Visus dėl  keisto būdo

kryžium

atsiprašęs,

Saulėlydy ieškojau meilės ir vilties,

Apie kurias žurnalai sunaikinti  rašė!

Vadinas,

buvo

žodžio

diduma.

Ir

pamenu,kaip vargo liaudies stilius.

Bet

suskystėjimas apkaltina mane,

Kai stoviu  prie Altoriaus

be plaukų ir žilas!

Dėl  miesto

Neparašėt  ašarų soneto,

Ir neieškojot

Lentvario nors vieno žiedo?

2.

Vinco Kudirkos markė,

Maironio temų  plienas

Retkarčiais lūpose verkia

Kai niekinamos dienos!

Antai Salomėja

Socializmo nudėta.

Šiandien,sako,netinka.

Visai!

Ir

Kraštui  poetas?

O jis nesąs

beždžionė,

O toks,

Raidžių

Žmogelis,

Galvos Lentvario žmonės,

JŪSŲ

visas

„stogelis.“

Kai šimtas neteisybių,

O tiesa-pelenė,

Jam akys klausimu žiba

O

Lentvaris kaip gyvena?

 

Jonas POČEPAVIČIUS-DAVYDONIS

Lentvaris, 2013 07 06