TROBELĖSE GIMUSI KALTIES LYRA…

Tarp Lentvario jaunystės!

Pažinau Tėvynę tarsi Moters giesmę/kai žygiuoja vyrai ginklo rūstuma/kad pareikštų greitai pamatytą grėsmę/priešų ištaisytą laisvės sutema/nenutyla dainos/ašarom  palyja/choru sužalotu veikia Vilkmergė!/ten jaunystė mano sieloj neužgyja/bet po kojom dalgiai  viruso/nors ką.

Aš paimsiu kanklę ir išmoksiu grotų/būgną aptaisysiu kirčio šio dalia/ir pradėsiu tekstą  jotvingiu! giedotų/kad rikiuotus Jaunas kovine valia!

Girios išsitiestų/žodis tiesą mėgtų/kunigaikščių vėlės grįžtų į pilis/iš vidaus lietuviui kipšasai išlėktų/ir užtrauktų posmą žinomą šalis/tai nebūtų garsas/balsas kario senių/MILDA  apsitaisius chorui diriguos!!/tęsinio prašysiu V.Kudirko meno/rožių tik galtonų Mylimos plaukuos!

O dabar tik baimę dovanoja kūnas/nes jis išdavytę kenčia tik širdim/tai pagonių laišką/žinoma/perkūnui/surašysiu laužo ąžuolo ugnim!

Lentvaris priprato užsimautų kaukę/va/trobelės pilnos grotų vienumos/nes rytais į triūsą džiaugsmas nebešaukia/ieškai/broli/sese/trolių  kaltumos?

 

Jono  POČEPAVIČIUS-DAVYDONIS

2020 04 16

Autoriaus nuotr.