Gegužės 1-ąją minime šv. Juozapą Darbininką

Jau daugiau kaip šešis dešimtmečius Bažnyčia liturgijoje kasmet po du kartus mini šv. Juozapą: kovo 19-ąją minima senoji šv. Juozapo – Švč. Mergelės Marijos sužadėtinio ir Šventosios Šeimos globėjo šventė, o nuo 1955 m. gegužės 1-ąją minimas šv. Juozapas Darbininkas.
Ir anksčiau, kol dar šios antrosios šventės nebuvo, Juozapas buvo gerbiamas kaip darbininkų ir ypač amatininkų globėjas. Savo dangiškuoju globėju jį buvo pasirinkusios įvairios katalikų stalių, kalvių, odminių draugijos. Šv. Juozapas taip pat buvo gerbiamas kaip keliautojų ir pabėgėlių globėjas. Jo užtarimo buvo prašoma meldžiant Dievą geros mirties.
Ką mes žinome apie šv. Juozapą? Evangelistai ir Bažnyčios tradicija skelbia, kad jis buvo kilęs iš karališkosios Dovydo giminės, gyveno nedideliame Galilėjos mieste Nazarete. Buvo amatininkas, stalius, greičiausiai gamino įvarius namų apyvokos daiktus. Pamilo ir vedė tame pačiame mieste gyvenusią mergaitę Mariją. Jiems dar nepradėjus kartu gyventi Marija pradėjo lauktis kūdikio. Juozapas nenorėjo pakenkti nei Marijai, nei sau, tad nusprendė tyliai atšaukti santuokos sutartį. Tačiau sapne jam apsireiškęs angelas paaiškino, kad Marijos kūdikis yra nuo amžių laukiamas Mesijas. Juozapas sutiko su jam skirtu Šventosios Šeimos globėjo vaidmeniu. Imperatoriui Augustui įsakius surašyti visus milžiniškos valstybės gyventojus, Juozapas su nėščia Marija keliavo į istorinį Dovydo giminės miestą Betliejų. Čia gimė Jėzus. Vėl sapne įspėtas apie karaliaus Erodo ketinimą nužudyti kūdikį, Juozapas su šeima pabėgo į Egiptą ir tik po Erodo mirties sugrįžę į Palestiną visi vėl apsigyveno Nazarete. Kai Jėzui buvo dvylika metų, visa šeima buvo atkeliavusi į Jeruzalę. Jėzus pasimetė ir tik po kelių dienų tėvai jį surado šventykloje besikalbantį su Rašo aiškintojais. Po šio epizodo Evangelijose Juozapas daugiau neminimas. Sakoma, kad visi grįžo į Nazaretą, kur Jėzus augo metais ir išmintimi Dievo ir žmonių akyse. Manoma, kad kai maždaug trisdešimtmetis Jėzus pradėjo savo viešąją veiklą, Juozapas jau buvo miręs. Visu tikrumu tai patvirtina Jėzaus nukryžiavimo scena: Jėzus paprašė savo mylimąjį mokinį globoti jo motiną Mariją.
Bažnyčios ir visų tikinčiųjų globėją šv. Juozapą ypatinguoju darbininkų globėju popiežius Pijus XII paskelbė 1955 m. gegužės 1 d. Šv. Petro aikštėje susitikęs su dešimtimis tūstančių Italijos katalikų darbininkų asociacijų narių. Nuo tos dienos kasmet gegužės 1-ąją minima šv. Juozapo darbininko liturginė šventė.
„Ar priimate, brangieji darbininkai ir darbininkės, šią mūsų dovaną?“ – klausė popiežius Pijus XII. „Esame tikri, kad priimate, nes nuolankusis Nazareto amatininkas yra ne tik rūpestingas jūsų ir jūsų šeimų globėjas, bet savo pavyzdžiu jis skelbia ir žmogaus rankų darbo orumą“. (JM / VaticanNews)

Šaltinis – https://www.vaticannews.va/lt/baznycia/news/2019-04/geguzes-1-aja-minime-sv-juozapa-darbininka.html