- Klevų alėja, ISSN 2424-5429 - https://www.klevualeja.lt -

Dakaro raliui praūžus: Lentvario lenktyninkas ir automobilio kūrėjas

[1]
Steponas Tiškevičius prie savo kurto automobilio 1926 m.

Metų pradžioje lietuvių emocijas kėlė Dakaro ralis, o prieš maždaug šimtmetį Lentvario gyventojai su ne ką mažesniu jauduliu laukdavo, ar parvažiuos Steponas savo automobiliu. Lentvaryje užaugęs ir vėliau dvarą paveldėjęs Tiškevičius buvo ne tik sėkmingas lenktyninkas, bet ir pirmojo Lenkijos automobilio kūrėjas bei mechanikos inovatorius, tuo metu žinomas visoje Europoje.

1894 metais gimęs Steponas jau būdamas aštuonerių pirmą sykį vairavo automobilį: dėdė Aleksandras Tiškevičius leido sėsti į savo asmeninį „Fiat“. Visą vaikystę, praleistą Lentvaryje, domėjosi technika ir nuolat ką nors skaičiavo ar konstravo. Visgi 13-os metų pareiškęs tėvui Vladislovui Tiškevičiui, kad nori vairuoti, šiam didelio pasitikėjimo nesukėlė, todėl buvo išsiųstas į automobilininkų mokyklą (tėvas tikėjosi, kad Steponą mokslai atgrasys). Tuo metu dėl tėvo tremties šeima gyveno Italijoje [3].

Ir štai vos po metų Italijos laikraščiai ėmė trimituoti apie jauniausią teises išlaikiusį vairuotoją – keturiolikmetis iš Lentvario tapo sensacija. Dar po keletos metų užpatentavo pirmuosius svarius savo išradimus: šildymo sistemą automobiliams ir skraidančioms transporto priemonėms [4].

Šildymo sistemos prireikė šąlant automobilyje, kai žiemos metu su motina Marija Kristina Tiškevičiene tekdavo važinėti tarp Varšuvos ir Lentvario. Ir nenuostabu, kad šių išradimų idėjos ir prototipai užgimė būtent Lentvaryje: grįžęs gimnazijos atostogų metu čia veikusio vinių fabriko mechanikos dirbtuvėje mokėsi amato gudrybių iš mechaniko ir šaltkalvio Bekerio. 1912 m. jie kartu sukonstravo netgi mažą skrendantį lėktuvo modelį [3].

1913 m. Steponas Tiškevičius Oksfordo universitete pradėjo inžinerijos studijas, kurias nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Po karo studijų nebeturėjo galimybės tęsti, tačiau užsidegė nauja idėja – sukurti savo automobilį. Pirminė idėja buvo sukurti keturratę transporto priemonę, tinkamą važinėti prastais keliais, lengvai valdomą ir remontuojamą. Taip Varšuvoje 1924 m. įkurta „Automobiles Ralf Stetyzs“ (lenk. Rolniczo Automobilowo-Lotnicza Fabryka STEfana TYSZkiewicza, liet. žemės ūkio automobilių ir avacijos gamykla) [2].

Automobiliai dalyvavo keturiuose Monte Karlo raliuose, kur susišlavė ne vieną prizą už techninius sprendimus. Vienas jų buvo naujas išradimas – rankenėlė diferencialui fiksuoti, leidusi komfortiškai važiuoti prasčiausiais keliais ir bekelėmis. Ji iki šiol naudojama visuose automobiliuose, bet atnešė pelną ne Steponui, o patentu pasinaudojusioms britų įmonėms [3].

[2]
„Stetysz“ automobilių reklama 1928 m.

Finansinės aplinkybės ir tapo automobilių gamybos žlugimo priežastimi. Pirmoji gamykla Varšuvoje sudegė 1929 m. (manyta, kad tai buvo tyčinis padegimas): buvo prarasti 6 konstruoti užbaigti automobiliai ir 27 gaminami, išliko tik keletas modelių. Nepaisydamas nesėkmės, Tiškevičius norėjo atkurti gamyklą ir ne kur kitur, o savo gimtajame Lentvaryje. Deja, neatsirado naujų finansuotojų [1].

Steponas Tiškevičius įsirašė į Europos automobilių istoriją, kartu įtraukdamas ir Lentvarį: tuo metu ši asmenybė buvo įdomi visuomenei, todėl spaudai buvo būtina pateikti kuo daugiau žinomų faktų, akcentuojant ir kilmės vietą. Vis dar aktualūs techniniai išradimai įrašo Lentvarį ir į šiuolaikinės Europos kontekstą. Belieka tik svarstyti, kuo būtų tapęs Lentvaris, jeigu Stepono gamyklos užmojai būtų įgyvendinti.

Šaltiniai ir literatūra:

  1. Brož, Adam. Kawalerowie maltańscy. Nasza Gazeta, ZPKM. Nr. 37 (526). Prieiga per internetą: http://archiwum2000.tripod.com/526/malta.html
  2. La moto-aviette a lympne. La Petit Parisien, 1923, spalio 23. Prieiga per internetą: https://gallica.bnf.fr/ark:/12148/bpt6k605534p.texteImage
  3. Narkovič, Liliana. Lentvario Tiškevičiai, rankraštis, iš lenkų k. vertė Jolita Karčevska-Rus, 2018. Versta iš: Narkowicz, Liliana. Tyszkiewiczowie rodem z Landwarowa, 2013.
  4. Wielkie biografie: Odkrywcy, wynalazcy, uczeni (red. Bartłomiej Kaczorowski). Warszawa, 2008. 3, p. 620–621.

Giedrė PETREIKIENĖ, Vilnius