[1]Nežinau, kad taip žinau.
Bet daug ganiau ir pamaniau.
Virtuvėje auginęs kūną.
Tarp bičų sielą ir perkūną.
Kieta mėnulio pilnatis
Lyg tolima žeista širdis.
Saulės magnetinė audra
Viduj man buvo negera.
Žodžiu, vaikiokas tik gamtos,
Mamos ir tėčio visados!
O kai sutikdavau melus,
Maitojančius idealus,
Buvau aš piktas ir žiaurus.
Rikiavęs jotvingių karus!
Kavos puodelyje mane,
Ir JUS taip pat lygtos vyne
Skandintų stukas pinigų,
Parodęs daugelį nagų!
Jonas POČEPAVIČIUS-DAVYDONIS
2000 01 07
Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo