Trakų istorijos muziejus ir galerija „Kovčeg“ (Maskva) pristato naują tarptautinį ekspozicinį projektą PAVIRŠIUJE / НА ПОВЕРХНОСТИ.

Lapkričio 30 d., penktadienį, 15:00 val. Trakų Salos pilies vakarinių kazematų salėje vyks parodos Viginto Stankaus (Kaunas) ir Valerijaus Sachatovo (Maskva) atidarymas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

 

Tai antroji bendro tarptautinio projekto dalis. 1-oji dalis buvo įgyvendinta meno galerijos pastangomis „Kovčeg“, Maskvoje, Rusijos Federacijoje, 2018 m. spalio 3–28 d.. Projektas vykdomas padedant Lietuvos Respublikos ambasadai Maskvoje: ypatingi dėkingumo žodžiai – ambasadoriui Remigijui Motuzui bei kultūros atašė Ingai Vidugirytei-Pakerienei.

Dviejų dalyvių tarptautinio parodų projekto, kurį sudaro parodos Maskvoje ir Trakuose, dalyviai niekada nepiktnaudžiavo sąvoka „abstrakcija“. Tiek maskviečio Valerijaus Sahatovo serijoje „Portretai be panašumo“, tiek Kaune gyvenusio Viginto Stankaus cikluose, skirtuose ne tik žmogiškajam portretui, bet ir paprastų kasdienių objektų vaizdiniams, galima atrasti atpažįstamų „portretuojamųjų“ bruožų. Tačiau svarbiausias vyksmas – menininkams ir auditorijai – vyksta abiejų autorių paveikslų paviršiuose. Todėl, kad originaliuoju lietuvio V. Stankaus ir ruso V. Sachatovo kūrinių turiniu ir yra pati jų tapyba: brangus ir daugiaveiksmis drobės ar medžio plokštės paruošimas, dėl kurio vaizduojamas objektas, gyvas jis būtų ar ne, yra tik priežastis, skatinanti imtis teptukų ir dažų.

Paviršiaus magija keri mus parodos autoriai. Tuo, ką ne tik pamatome, bet ir pajuntame – akimis lyg pirštais perbraukiame kartais brutaliai suraižytą, kaip įpykusios mistinės reptilijos žvynus pašiauštą faktūrą, o kartais – lyg šilto vaško ar tirpstančio sniego sukurtas švelnias tekstūras ar gilesnes paviršiaus „išgraužas“. Šie užburiantys paviršiai lyg akivaras įtraukia ir skatina „nerti“ gilyn, ieškant naujų vaizdinių, atsakymų, naujos tiesos. Neatsitiktinai, žiūrint į, atrodo, besubjekčius Valerijaus Sachatovo kūrinius, žiūrovui kyla aliuzijos, susijusios su gana konkrečiais dalykais – tai kartografine aerofotografija, tai netgi su ankstesnių šimtmečių Europos portretų tapyba. V. Sachatovo herojų veidai žvelgia į žiūrovą lyg iš senųjų dagerotipų – jų bruožai neryškūs, lyg išėsti, suniveliuoti laiko dulkių, paslėpti po senais voratinklių sluoksniais. Jie kalba ryškesnėmis spalvinėmis dėmėmis, kurios, tai lyg šokdamos pagal nebylią muziką, besigalynėdamos bando praryti viena kitą, tai ištykšta lyg purslai. Ir ne mažiau įdomu bandyti spręsti tapybinius Viginto Stankaus galvosūkius: atidžiau įsižiūrėjus jo herojais gali būti ir miesto peizažai, ir vaikų piešiniai. V. Stankaus spalvų rafinuotumas kužda, kad tolimesnis jo siekinys – absoliutus minimalizmas. Ryški šviesos ir tamsos konfrontacija: iškalbingos baltos, pilkos, juodos dėmės, figūros, detalės, šešėliai, pustoniai. Kai kurie paveikslai tiek spalvine gama, tiek paviršiais primena senųjų dievadirbių skulptūrų šimtmečių nubučiuotą polichromiją. Žiūrovui sunku nutuokti, kas pakeri labiau – medžiagiškasis paviršius ar giluminės, metaforiškos prasmės.

Idėja lyginti vidujai tokių artimų autorių kūrinius taip pat tūno paviršiuje. Pernelyg didelio vizualinės išraiškos kalbos daugžodžiavimo atsisakymas spalvos ir vaizduojamosios faktūros naudai – kiekvieno dailininko tam tikro kūrybos etapo sąmoningas sprendimas. Galima net rizikuoti teigiant, kad jų kūryba yra ypatinga meninio realizmo forma.

Savaime suprantama, jog kalbame ne apie meninę savivalę ar naivią saviraišką. Abu dailininkai – meistrai, gavę fundamentalius profesinių dailės studijų pagrindus, tapybą pasirinkę veiklos lauku apgalvotai ir nuosekliai. Vigintas Stankus, baigęs Lietuvos dailės akademiją, buvo tikrasis Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Valerijus Sachatovas – Pedagoginio instituto Chabarovsko mieste dailės ir grafikos fakulteto absolventas, Maskvos dailininkų sąjungos narys. Abiejų autorių patirtis – keli autorinės veiklos dešimtmečiai, dalyvavimas gausybėje parodų bei tarptautinių meno mugių. Galerija „Kovčeg“, kuri yra šio, dviejų, savo kūryba taip artimų vienas kitam, autorių, projekto iniciatorė, ne kartą dailininkų darbus jau eksponavo.

Trakų istorijos muziejus visų, besidominčių šiuolaikine daile bei muziejaus parodine veikla, lauks nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.

Alvyga ZMEJEVSKIENĖ,

Trakų istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja, parodos kuratorė