Susitikus su poetu, žurnalistu Jonu Počepavičiumi-Davydoniu

Poetas, žurnalistas Jonas Počepavičius „Trakų žemės“ redakcijoje, 2018 m. spalis

TRUMPAI

Gimiau 1945 01 07 Jonavos rajone, Panatorių valsčiaus Davydonių kaime. 1949 03 25 su tėvais, kurie buvę stambūs ūkininkai, vietinių stribų ir nkdv-e deportuotas. 1959–63 metais mokiausi Ukmergės Žemės ūkio mechanizacijos technikume. Iš ten dėl „atviros apolitikos“ išmestas metams į kolūkį padirbėti fermų vežiku. 1964–1967 m. rekrutų tarybinėje armijoje. 1968–1971 m. Kauno radio gamyklos 9 cecho darbininkas. 1971–1976 m. Vilniaus universiteto studentas. Esu kadrinis žurnalistas. Iki 1983 metų leista dirbti žurnalistinį darbą, todėl tarp 1984–1992 m. Rūdininkų alaus restorano administratorius, kur tiesioginiame pogrindyje laukiau Lietuvos, o kai reikėjo, buvau ir Savanoriu. 1992–1994 m. „Lietuvos žinių“ laikinas redaktorius, atsakingasis sekretorius, stilistas, korektorius, ūkininkas, ryšininkas su užsienio skaitytojais, kurjeris ir taip toliau. Ten esu labai panašus į nacionalinės publicistinės lyrikos atgaivintoją ir puoselėtoją… Iki šio gvardietiško laiko. Po 1995 m. „LIETUVOS“ dienraščio likvidavimo naktinis sargas ir kiemsargis. Dėl „katino pensijos“ dirbantis pensininkas. Nuo 2011 metų esu socialinio tinklo „FACEBOOK“ paskyros puslapio-dienraščio autorius (per 5 000 draugų ir 50 000 skaitytojų). Nuo 1999 m. „TRAKŲ ŽEMĖS“ darbuotojas, todėl paskutinę savaitės darbo dieną vadinuosi dar ir Jonu PENKTADIENIU.

Pagarbiai

lentvariečiams

Jonas POČEPAVIČIUS-DAVYDONIS

 

AMŽININKAMS

Jėzus Marija, klaidų daug!?,

Bet jos neardė krašto sveikatą.

Nereikia vienatvę troboj staugt.

Pamiršus teisingą sielos vadą.

Žiedo plebėjų apsupime,

Mintinai jaučiantys kiemo žadą,

Rodome Nežinios kine

Šiektok pasuksma Tautos ratą.

Pokario-ne-labai-vaikai

Soviet-homo treniravo!

Pavirtę tarybų baltais vilkais

Komunizmo neuždainavo.

2018 10 25

 

RAIDĖS BIČIULIUI LYGTOS KUNIGUI

Eilėrašti, dygusis mano drauge,

Vakar pasimatymo many nesusilaukei?

Aš toks žemas ir pilkai nedoras

Nubėgau paskui Moterį it musaitę voras.

Gailiuosi… būk žmogum… neliesk širdelės,

Kurią totališkai dėl kompromisų  gelia.

Dėl garbės užkrauki pažinimo kryžių.

Likimas nusirengti pasiryžo.

Žaizdų neleiski – dovanų nuo priešų.

Erotinio netarki prakeikimo viešo.

Leisk  su pana sodelyje pabūti.

Suvokt žiedų pavasarinį jūtį.

Ach… buvo sutema kankinančiai vienoda.

Vėliau merga virtuvėje nukirto seną puodą.

Eilėrašti, nudėk  gyvenimą kampuotą – juodą.

Nupirki purvui geležinę šluotą.

xxx

Tik šūvis popierinis ir kumpa tikrovė

Eilėraščio nutraukė būtinybės kovą.

Gulėjau griovyje nuo skysčio amoralinio negyvas.

Pabėgo moteris.

Žydėjo pakely alyvos.

1993 05 20

Jonas POČEPAVIČIUS-DAVYDONIS