[1]
[2]Dvarų apogėjus jau seniai baigėsi, dabar dažnas dvaras paverstas muziejumi, priklauso įvairioms valstybinėms institucijoms, senieji dvarai arba labai sutvarkyti, arba labai apleisti. Lentvario dvaro, kaip ir viso miesto, istorija unikali ir šiek tiek kitokia. Ypač kalbant apie tokį dalyką kaip dvarininkų požiūris į finansus ir jų investavimo kryptis.
Sovietmečiu dvare buvo įsikūrusi Lentvario kilimų administracija. 2007 m. jo savininku tapo verslininkas Laimutis Pinkevičius, ketinęs dvare apsigyventi ir tam tikslui investavęs kelis milijonus litų [6]. Šių investicijų užteko iškelti įspūdingoms vestuvėms dvaro fone (kuomet lentvariečiai vaikai manė, kad tuokiasi Tiškevičius! [1]) ir architektūros tyrimams atlikti [2]. Jie brangūs, nes išlikę gana nedaug Lentvario dvaro vidaus interjero nuotraukų. Per devynerius metus dvaras buvo ne kartą nuniokotas vandalų, neprižiūrimas, jo savininkas už tai yra gavęs gana simbolinių baudų. Ir galiausiai Lentvario dvaras parduotas iš varžytinių.
Šiuo metu dvaro savininkas – verslininkas Ugnius Kiguolis, ketinantis dvarą padaryti ne eiliniu, o šiuolaikiniu muziejumi su viešbučiu, kavine, meno inkubatoriumi. Taip pat siekiama atkurti autentiškumą: „Atradome tai, kad yra 6 komplektai autentiškų durų, eksponuojamų Varšuvos muziejuje, ir turimomis žiniomis kitame Lenkijos muziejuje ant tvoros yra sumontuotos keturių vėjų statulos, kurios buvo įrengtos ant dvaro terasų“, – sakė UAB „AA Valda“ vadovas Andrius Milkius“ [2]. Tam skirta 673 tūkst. Eur lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, dar apie 6,5 mln. reikės iš valstybės ir verslininko pajamų [4].
Jeigu dabartinę Lentvario dvaro viziją pavyktų įgyvendinti, ji neabejotinai patiktų jo buvusiems savininkams Tiškevičiams. Ypač Vladislovui Tiškevičiui, kuris suformavo didingąjį Lentvario dvaro „veidą“: būtent V. Tiškevčius XIX a. pab. rūpinosi ir investavo daug lėšų į dvaro rekonstrukciją formuojant angliško gotikos stilių, jo dvaro valdymo metais į sodą pakviestas garsus kraštovaizdžio architektas Eduardas André, suformavęs didžiulį parką, kuriame veikė ir vieša kavinė. Tai neabejotinai buvo dvaro didingiausi laikai.
Lentvario dvaras tuo metu buvo labai organiškas ir atviras visiems, todėl dvarininko V. Tiškevičiaus dosnumas pasiekė ne tik patį dvarą, bet ir aplink gyvenančiuosius. Teigiama, kad „Vladislovas iš Lentvario visada duodavo išmaldą kiekvienam prašančiajam, net apgavikui, traukdamas be dvejonių pinigėlį iš kišenės“ [3]. Nepaisant to, kad grafo gerumu naudojosi ir išnaudojo visi, jis taip pat ėmėsi ir tikslingos labdaringos veiklos: V. Tiškevičius 1907 m. įkūrė Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugiją, skirtą į vieną vietą surinkti ir išsaugoti kuo daugiau meno ir mokslo darbų.
Kartu su broliu Antanu Vladislovas muziejui padovanojo daugybę eksponatų iš savo asmeninių kolekcijų, taip pat labai aktyviai ieškojo naujų eksponatų ir paramos. Iš 1907 m. grafo laiškų Tadui Vrublevskiui (garsiam advokatui ir bibliotekos įkūrėjui) matyti, kad metinis draugijos nario mokestis buvo 50 rublių, o metinis įsipareigojimas –500 rublių indėlis pinigais arba eksponatais [5]. Dabar tai atitiktų maždaug 8 vidutinius atlyginimus Lietuvoje, taigi galima teigti, kad investuojama buvo tikrai daug.
Per šimtą metų dvaras visiškai persimainė: iš dosnumo centro tapo pinigų traukos objektu. Belieka tikėtis, kad dabartinės investicijos ilgainiui grąžins dvarui buvusią šlovę.
Šaltiniai ir literatūra:
- Chadasevičius, Saulius. Pinkevičiaus vestuvės – penas apkalboms. 15min.lt, 2008, rugsėjo 8. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/pinkeviciaus-vestuves-penas-apkalboms-1050-5487 [3]
- Mačiulienė, Loreta; Petrulienė, Monika. U. Kiguolis: norėjosi, kad Lentvario dvaras būtų gyvas. Lrt.lt, 2018, liepos 23. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/220382/u-kiguolis-norejosi-kad-lentvario-dvaras-butu-gyvas [4]
- Narkowicz, Liliana. Zatrocze i Pogorzela Tyszkiewiczów = Tiškevičių Užutrakis ir Pogoželė. Vilnius, [2016], p. 171.
- Srėbalienė, Audrė. Lentvario dvarui – pinigų injekcija, bet muziejaus jame dar teks palaukti. Lrytas.lt, 2018, kovo 20. Prieiga per internetą: https://verslas.lrytas.lt/mano-pinigai/2018/03/20/news/lentvario-dvarui-pinigu-injekcija-bet-muziejaus-jame-dar-teks-palaukti-5285618/ [5]
- Tiškevičius, Valdislovas. Laiškas Tadui Vrublevskiui. Vilnius, 1907, gegužės 7. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius, F7-1235, lap. 1.
- Užusienis, Vidmantas. Statybų bendrovės tikisi bankroto? Vakarų ekspresas, 2008, gruodžio 5. Prieiga per internetą: http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/statybu-bendroves-tikisi-bankroto/ [6]
Giedrė PETREIKIENĖ, Vilnius
[7]Projektą „Lentvario miesto ir jo apylinkių istorinė ir kultūrinė tapatybė“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.