Žymi aktorė ir režisierė A. Fišaraitė-Šakalienė ir jos nematomi saitai su Lentvariu

2

Angelė Fišaraitė-Šakalienė. Nuotr. iš A. Fišaraitės-Šakalienės asmeninio archyvo

Jau 18 metų Trakų r. Lentvario pradinėje mokykloje veikia teatro studija „Fėja“, kurios jaunieji aktoriai savo kūryba dalijasi ir žengia į sceną ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tarp pasirodymų Lietuvoje aktoriai abejingų nepaliko ir Vokietijoje – š. m. balandžio 14 d. Hamburge parodytas pagal ryškiausią Janinos Degutytės pasaką „Pelėdžiuko sapnas“ pastatytas spektaklis.

Už šios teatro studijos vairo – režisierė, ilgametė Vilniaus konservatorijos dėstytoja, aktorė ir režisierė Angelė Fišaraitė-Šakalienė, kilusi iš mažo, tačiau labai gražaus miestelio Biržų rajone, Vabalninko. Tuomet persikėlusi į Vilnių, kur mokėsi aktorystės ir vėliau ilgus metus dirbo dėstytoja tuometinėje konservatorijoje, šiandien savo laiką skiria Lentvario miesto kultūros vystymui.

Gerb. Angele, pradėkime nuo Lentvario. Esate Lentvario pradinės mokyklos teatro studijos „Fėja“ vadovė ir režisierė. Kada ir kaip nutiko, kad pradėjote dirbti šioje mokykloje? Kaip ilgai jai vadovaujate?

Teatro studija „Fėja“ veikia nuo 2000 m. – jau 18 metų. Šiai studijai vadovauti mane pakvietė mano buvusi Vilniaus koncervatorijos režisūros studentė, Lentvario pradinės mokyklos direktorė Ona Ramanauskienė. Dirbu ne tik teatro studijos „Fėja“ vadove, taip pat režisuoju spektaklius, organizuoju vaikų teatrų festivalius, vieną iš festivalių „Laimingas vaikų juokas“ įkūriau savo gimtame mieste Vabalninke. Festivalis gyvuoja ir šiandien. Mūsų mokykloje įkurtas tarptautinis teatrų festivalis „Mizanscenų pilis“. Neužmirštu savo pagrindinės specialybės – režisūros. Darbas su vaikais labai praturtina asmenybę, įkvepia naujoms idėjoms, kūrybiškumui, išradingumui ir suteikia jėgų.

Ar jaučiatės Lentvario dalimi?

Galbūt labiau nedidele dalele. Daugiau mokyklos dalimi, nes visuose miesto renginiuose jai atstovaujame. Kai dalyvaujame respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, jaučiamės atstovaujantys Lentvariui. Mano namai – Vilnius, o darbas šaukia į Lentvarį. Taip ir migruoju. 18 metų – didelis laiko tarpas. Užaugo nauja karta, daug mokinių išugdyta, tai ir esi pririšamas nematomais saitais ir tampi to gyvenimo dalimi.

Kokius spektaklius esate sukūrę ir parodę Lentvario, Trakų rajono, Lietuvos auditorijoms?

Per 18 veiklos metų pastatėme daugiau kaip 30 spektaklių. Labiausiai mėgstame lietuviškas pasakas, esame pastatę Šarlio Pero pasakas „Pelenė“, „Batuotas katinas“, Hanso Kristijano Andersono pasakas „Sniego karalienė“, „Coliukė“. Mėgstame šiuolaikinių lietuvių dramaturgų kūrybą.

„Pelėdžiuko sapnas“ nukeliavo ir iki Hamburgo. Papasakokite apie idėją, pasiruošimą kelionei plačiau.

Šiais mokslo metais mes pastatėme J. Degutytės pasaką „Pelėdžiuko sapnas“. Vieno mokinio, puikaus artisto, skaitovo Aurelijaus Stropaus tėvelis Sigitas Stropus pamatęs spektaklį pasiūlė vykti į Hamburgą, į ten veikiančią lietuvių bendruomenę. Apsvarstę pasiūlymą, pradėjome organizuoti išvyką. Mokyklos direktorė įdėjo labai daug darbo ir pastangų ieškodama rėmėjų ir organizuodama šią kelionę. Kelionė pranoko visus lūkesčius, patirti įspūdžiai išliks ilgam. Esu labai dėkinga Sigitui Stropui už iniciatyvą ir gerą įvertinimą.

Kas yra teatro studijos kostiumų autorius? Ar tik ne Jūs pati?

Dekoracijas spektakliams kuria dailės studija, vadovaujama mokytojo metodininko Augenio Kaspučio. Kostiumus spektakliams kuriu ir siuvu aš pati. Labai domiuosi kostiumo istorija. Muziką spektakliams kuria mokytojas Gintautas Valainis.

Lentvariui ir mokyklos studijai išties yra didelė garbė, kad toks žmogus kaip Jūs – Vilniaus konservatorijos dėstytoja, aktorė ir režisierė moko vaikus teatro meno. Ar tarp vaikų pavyksta įžvelgti potencialių aktorių? O gal yra atvejų, kuomet teatro studiją lankęs vaikas jau yra pasukęs šiuo keliu?

Teatro studiją lanko labai daug mokinių. Kai kurie iš jų ir šiandien aktyviai dalyvauja teatro gyvenime (filmuojasi televizijos filmuose, reklamose ir t. t.). Pati buvau įkūrusi privačią teatro mokyklą „Melpomenė“, kurią lankė būrys gražaus jaunimo, besidominčio teatro menu. Gaunu daug pasiūlymų ir dabar bendraautorystei įvairiuose kūrybiniuose procesuose.

Teatras ir Jūs. Paskyrėte jam visą gyvenimą. O kaip atrodo jis, teatras, Jums šiandien?

Dar šiandien Vaidilos teatre rodomas mano režisuotas spektaklis – Rober Toma komedija-detektyvas „Aštuonios mylinčios moterys“. Spektaklis buvo rodomas visoje Lietuvoje. Man patinka komedijos žanras, mėgstu Moljero ir Šekspyro kūrybą.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ, Hamburgas, Vokietija

PrintProjektąLentvario miesto ir jo apylinkių istorinė ir kultūrinė tapatybė“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.