[1]
Smurtas prieš moteris – tai viena iš smurto lyties pagrindu formų, apie kurią kalbėti garsiai vis dar nesiryžtama arba kalbama per mažai. Tyrimai atskleidžia keletą tendencijų: nors lietuviai linkę pripažinti, jog smurtas artimoje aplinkoje yra problema, tačiau vis dar yra paplitęs aukos kaltinimas manant, jog nukentėjusioji dėl smurtavimo atvejų kalta pati.
2015 m. Lietuvoje buvo pradėti daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų – 79,3% moterų, ir tik 14,5% – vyrų. Taip pat matyti didelis atotrūkis tarp įtariamųjų smurtu – tarp moterų – 7%, vyrų – 92%. Remiantis šiais skaičiais, panašu, jog Lietuvoje yra pagrindo kalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje lyties pagrindu, kur moterys sudaro didžiąją dalį nukentėjusiųjų.
Ne visos smurto artimoje aplinkoje formos atpažįstamos
Lygių galimybių kontrolierės inicijuotoje visuomenės apklausoje buvo teiraujamasi apie pirmiausia į galvą ateinančias smurto prieš moteris formas. Dažniausiai lietuvių pabrėžiamas buvo fizinis smurtas (72%), toks kaip stumdymas, smogimas delnu, daiktų mėtymas ir t.t.
Kitos smurto formos buvo paminėtos kur kas rečiau – pavyzdžiui, tik 1 iš 4 pirmiausia pagalvoja apie psichologinį ir tik 6% – apie seksualinį smurtą. Abiem pastaraisiais atvejais dažniau apie tokias smurto rūšis pirmiausia pagalvoja aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, greičiausiai, daugiau susipažinę su smurto artimoje aplinkoje specifika. Verta paminėti, kad fizinio, psichologinio, seksualinio, ekonominio smurtavimo atvejų būtent vyrai dažniau nebuvo linkę vadinti smurtu. Dažniausiai tai – vidutinio amžiaus (45 – 54 m.) vyrai. Tuo tarpu moterys dažniau linkusios teigti, jog tai – smurtinės situacijos.
Ekonominis smurtas pasirodė kaip mažiausiai atpažįstama smurto artimoje aplinkoje forma. Draudimą moteriai eiti į darbą smurtu laiko tik kas antras respondentas. Tendencija pateisinti ekonominę moters kontrolę Lietuvoje buvo pastebėta ir anksčiau. Praeitų metų Eurobarometro apklausa [2] parodė selektyvų požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje – lietuviai vienas smurto formas laiko „švelnesnėmis“ nei kitas. Ekonominį smurtą tuomet pateisino net 58% respondentų, t.y. 20% daugiau negu ES vidurkis. Nors dabar ekonominė prievarta pateisinama mažiau – 41% lietuvių – matyti, jog ji išlieka labiausiai „toleruotina“ smurtavimo forma.
Minėtoje Eurobarometro apklausoje taip pat buvo teiraujamasi, ar respondentas(-ė) pažįsta bent vieną moterį ar vyrą, buvusius bet kurios rūšies šeimyninio smurto auka. Lietuvos gyventojų atsakymai parodė, kad tik kas trečias savo artimoje aplinkoje (šeimos rate ar kaimynystėje) yra girdėjęs apie smurtavimo atvejį. Turint omenyje smurto paplitimo mastus ir tik nedidelę dalį apie tai žinančių asmenų, panašu, jog smurtas artimoje aplinkoje – sunkiai į viešumą iškylanti arba nelengvai atpažįstama problema.
Dėl smurto prieš moteris kaltos… pačios moterys
Tarp Lietuvos gyventojų galima pastebėti vyraujančią nuomonę, kad smurto prieš moteris priežastis – pačios moterys. Kas antras lietuvis mano, esą smurtą patyrusios moterys žino, į kokius santykius veliasi (51%), jos apskritai „sutirština spalvas“ (53%) arba pačios išprovokuoja partnerio smurtą (53%). Toks atsakomybės aukai perkėlimas, vėlgi, labiau būdingas vyrams. Tai aiškiai parodo, kad Lietuvos visuomenėje gajus aukos kaltinimo modelis, kai dėl to, kas nutiko, neva kalta tik ji pati, o ne nusikaltėlis. Lyginant su 2016 m. atliktu tyrimu [2], galima sakyti, jog aukos kaltinimo tendencija ne tik nemažėja, tačiau pastebimas jos augimas.
Įdomu tai, kad nors smurtas prieš moteris dažnu atveju pateisinamas, visgi sutariama, kad aukai padėti reikia. Daugiau kaip 90% respondentų mano, kad gydytojai ir vaiko teisių specialistai turi suteikti galimai nuo smurto nukentėjusiai moteriai informaciją, ką daryti. Kiek mažiau (85%) respondentų mano, kad šie specialistai turi patys informuoti apie tokius atvejus pareigūnus. Tam labiausiai pritaria gyvenantieji didmiesčiuose ir aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai.
Tai, kad reikia palaikyti moteris, norinčias nutraukti santykius ar išsiskirti su smurtaujančiu vyru, mano didžioji dalis (95%) respondentų, bet dažniau su tuo iš dalies linkę nesutikti socialiai pažeidžiamam visuomenės sluoksniui priklausantys asmenys – žemiausias pajamas gaunantieji (iki 240 eurų asmeniui) ir bedarbiai. Panašu, jog poreikis išlikti ekonomiškai stabiliam(-iai) gali lemti įsitikinimą likti gyventi kartu, net jei tarpusavio santykiuose pasitaiko smurtavimo apraiškų.
Vis dar gajus normatyvinis pasaulėvaizdis
Iš visko matyti, jog lietuviai atpažįsta pagrindinę smurto artimoje aplinkoje formą – fizinį smurtą prieš moteris, tačiau „subtilesnės“ jo atmainos – psichologinis, seksualinis smurtas dažnai nepastebimos arba nelaikomos smurtu. Ekonominė moters nuo vyro priklausomybė išlieka labiausiai pateisinama. Tokį santykių modelį galima suprasti per tradicinius lyčių vaidmenis, kuomet privati namų sfera asocijuojama su moterimi, o poreikis uždirbti pinigus ir išlaikyti šeimą yra vyro uždavinys. Matyti, kad lietuviai (ypač vyrai) linkę gana stipriai remtis šiuo normatyviniu pasaulėvaizdžiu, kuriame moteris – subordinuojama.
Pastebima, jog aukštesniajam visuomenės sluoksniui priklausantys – didesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių – gyventojai atpažįsta ir kitas smurto artimoje aplinkoje formas, tokias kaip seksualinis ar ekonominis smurtas, taip pat jie dažniau mano, jog apie smurtavimo atvejus medikai turėtų pranešti teisėsaugai. Apskritai šioje grupėje vyrauja mažesnės aukos kaltinimo tendencijos.
Visgi, nors ir sutariama, kad nuo smurto nukentėjusiai moteriai reikalinga pagalba, kaltininke visuomenėje daugeliu atvejų vis dar laikoma pati moteris – jai permetama atsakomybė dėl susiklosčiusių santykių, „spalvų sutirštinimo“ ar net paties smurto išprovokavimo. Buitiniame lygmenyje moterys išlieka smarkiai pažeidžiama socialine grupe.
Straipsnio autorius Mažvydas Karalius yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrėjas-konsultantas.
2017 m. birželio mėn. reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko RAIT, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu. Ši apklausa yra dalis projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ [3].
Šaltinis – https://hrmi.lt/smurtas-artimoje-aplinkoje-vis-dar-paciu-moteru-problema/.