Lapkričio 29 d. Trakų salos pilyje apdovanoti Etninės kultūros globos tarybos kartu su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija organizuoto konkurso „2017 metais geriausiai tradicijas puoselėjusi etnografinio regiono seniūnija“ nugalėtojai. Seniūnijas-nugalėtojas sveikino LRS Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, EKGT pirmininkas Virginijus Jocys, LSSA prezidentas Kęstutis Vilkauskas.
Geriausiai tradicijas puoselėjusiomis seniūnijomis šiemet pripažintos šios: Aukštaitijoje – Krakių (I vieta), Kruonio (II) ir Meškuičių. Dzūkijoje (Dainavoje) – Merkinės (I), Valkininkų (II) ir Lazdijų (III). Mažojoje Lietuvoje – Priekulės (I), Smalininkų (II), Natkiškių (III). Suvalkijoje (Sūduvoje) – Šunskų (I), Sasnavos (II) ir Liudvinavo (III). Žemaitijoje – Sedos (I), Papilės (II) ir Mosėdžio (III).
Šiais metais konkursui paraiškas buvo pateikusios 28 seniūnijos. Jos vertintos atsižvelgiant į šiuos kriterijus: kiek ir kokių seniūnijoje organizuota tradicinių (etnokultūrinių) renginių, ar skirta dėmesio tautinio kostiumo puoselėjimui, ar atkreiptas žvilgsnis į seniūnijos teritorijoje dunksančius piliakalnius, ar prisidėta juos tvarkant ir t.t.
Etninės kultūros globos taryba labai džiaugiasi konkurso metu atsiskleidusiomis Lietuvos seniūnijose vykstančiomis gražiomis etnokultūrinėmis iniciatyvomis. Galima drąsiai teigti, kad daugybėje vietovių iškilmingai švenčiamos kalendorinės ir valstybinės šventės, daugelis seniūnijų gali pasigirti, kad etnokultūrines tradicijas puoselėja kūrybiškai, etnokultūriniame gyvenime dalyvauja didelė seniūnijoje gyvenančių žmonių dalis, seniūnijoje gyvenančios šeimos, bendruomenės, visuomeninės organizacijos veikia darniai.
Peržvelgus konkursui pateiktas anketas, kiekvienoje seniūnijoje galima išskirti po keletą įdomiausių, labiausiai įkvepiančių etnokultūrinių vyksmų.
Geriausiai tradicijas 2017 metais puoselėjusia Aukštaitijos seniūnija pripažinta Krakių seniūnija gali pasigirti gražiai įprasminamais vietovardžiais – Pajieslio kaime pastatytas paminklas 7 išnykusiems kaimams, Meironiškių kaime pastatytas akmuo su įrašu praeities ir ateities kartoms. Įdomiausias metų etnokultūrinis nutikimas aukštaitiškoje Kruonio seniūnijoje (II vieta) – Migonyse, Subačių šeimos sodybos senoviniame kluone įvykęs lietuvių liaudies siaubo pasakų vakaras, kurį pravedė Klaipėdos „Apeirono teatro“ raganos. Na, o trečiosios vietos Aukštaitijoje laimėtoja Meškuičių seniūnija gali girtis Naisiuose formuojamomis baltų kultūrą įprasminančiomis erdvėmis – Baltų dievų skulptūrų parku, Baltų žolynu, Baltų arena.
Daug kur Lietuvoje atgyja Rasų šventės tradicijos. Tačiau geriausiai tradicijas 2017 metais puoselėjusia Dzūkijos (Dainavos) seniūnija pripažintoje Merkinės seniūnijoje Rasos švenčiamos ypatingai. Šalia mistinių Jonionių akmenų Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“ kartu su prijaučiančiais iš visos Lietuvos ne tik plukdo vainikus, bet ir patys plaukioja gėlėmis ir vainikais išpuoštomis valtelėmis. Keramikas Džiugas Petraitis šią tradiciją papildo, kasmet sukurdamas Nemune vis kitokią žolynų ir ugnies kompoziciją, kuri apeigų metu simbolizuoja plaukiančią saulę. II vietą Dzūkijoje laimėjusi Valkininkų seniūnija Vaikų gynimo dieną mini ne piešiniais ant asfalto – vaikai sukviečiami ant Krūminių piliakalnio, kur žaidžia ir džiaugiasi gamtos apsuptyje. III vietą Dzūkijoje užėmusios Lazdijų seniūnijos pasididžiavimas – Rudaminos piliakalnis, ant kurio, kaip tikima, buvo karūnuotas karalius Mindaugas. Liepos 6-ąją ant piliakalnio nešama milžiniška karūna, kurią sukuria Rudaminos miestelio bendruomenė.
Apdovanojimų metu žiūrovus nepaprastai sužavėjo Priekulės seniūnijos (geriausiai tradicijas puoselėjusios Mažojoje Lietuvoje) moterys, kalbėjusios lietuvininkų tarme. Būtent šios tarmės, o taip pat daugybės unikalių lietuvininkų tradicijų, tautinio kostiumo, gyvenimo būdo atgaivinimas – Priekulės seniūnijos stiprybė, dėl kurios verta aplankyti šį kraštą. II vietą Mažojoje Lietuvoje užėmusi Smalininkų seniūnija taip pat turi kuo pasigirti – jų anketoje rašoma, kad Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos moksleivės prie mokyklinės aprangos nešioja delmonus!!! Jeigu tai tiesa, ar nevertėtų šios mokyklos jaunimo pavyzdžiu pasekti ir kitiems Lietuvos moksleiviams? Na, o trečiąją vietą Mažojoje Lietuvoje užėmusi Natkiškių seniūnija šiais metais gerokai padirbėjo, kurdama savo herbą ir vėliavą.
Suvalkijoje (Sūduvoje) geriausiai tradicijas puoselėjusios seniūnijos statusą iškovojusios Šunskų seniūnijos įdomybė… silkės. Apdovanojimų metu sužinojome, kad silkės – labai svarbios Šunskų istorijoje, todėl kasmet per Juozines (kovo 19d.) renkasi Šunskų krašto gaspadinės į šventę, kurioje pristatomi šeimos receptai su silke, dainuojamos dainos apie žuveles, minamos mįslės, kuriami linksmi pasakojimai ir anekdotai apie silkes. II vietą Sūduvoje laimėjusi Sasnavos seniūnija šiemet labai įdomiai paminėjo Jurgines (balandžio 23 d.) – ant Marijampolės savivaldybės piliakalnių uždegė sūduvių ugnis, kuriomis pabandė išbudinti svietą. III vietą Sūduvoje užėmusios Liudvinavo seniūnijos šių metų ypatingas įvykis – Liudvinavo miestelio gyventoja, buvusi lietuvių kalbos mokytoja Teresė Vizbarienė, daugelį metų rinkusi Liudvinavo valsčiaus istoriją, išleido knygą „Prie Šešupės, Dovinės ir Sūduonios“. Ši knyga – didelė dovana Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio paminėjimui.
Pirmos vietos Žemaitijoje laimėtoja – Sedos seniūnija – gali pasigirti ypač dideliu dėmesiu piliakalnių tvarkymui ir globai, įstaigų ir organizacijų telkimu prižiūrint piliakalnius bei organizuojant renginius jų teritorijose. Žemaitijoje antrą vietą užėmusi Papilės seniūnija, minėdama Baltų vienybės dieną, numezgė 112 metrų ilgio trispalvę juostą. Šia juosta nešėjai apjuosė daugiau kaip pusę piliakalnio. Na, o trečią vietą Žemaitijoje laimėjusios Mosėdžio seniūnijos įdomybė – Mosėdžio gimnazijos išleista knyga „Gyvoji istorija“, skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio minėjimui. Šioje knygoje įamžinti gyvi pasakojimai apie Mosėdžio seniūnijos išnykusius kaimus, ten gyvenusius žmones, istorinius įvykius. Medžiagą knygai surinko Mosėdžio gimnazijos mokytojai ir mokiniai.
Etninės kultūros globos taryba širdingai dėkoja konkurso dalyviams. Taryba visoms Lietuvos seniūnijoms linki neišsenkančios energijos ir kūrybingumo puoselėjant etnografinių regionų etninę kultūrą naujuose – Lietuvos valstybingumo šimtmečio paminėjimo metuose.
EKGT informacija
