Pavojus istorinio Trakų miesto želdiniams

Supažindino trakiečius su projektu

Tokius vaizdus trakiečiai Vytauto gatvėje jau matė. Nejaugi miesto medžių naikinimas tęsis?

Tokius vaizdus trakiečiai Vytauto gatvėje jau matė. Nejaugi miesto medžių naikinimas tęsis?

Praėjusią savaitę, lapkričio 15 d., Trakų rajono savivaldybės Didžiojoje salėje buvo surengtas projekto „Trakų senamiesčio ir viešųjų erdvių želdinių ir želdynų sutvarkymas“, vykdomas administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. patvirtinta užduotimi, pristatymas. Projektuojamas plotas – 163,99 ha. Projekto tikslas – parengti Trakų senamiesčio želdynų atnaujinimo (kūrimo) rekomendacijas, apskaičiuoti reikalingas investicijas. Tačiau norinčių sužinoti, kaip bus tvarkomi vieno iš svarbiausių Lietuvos istorinio miesto želdiniai, susirinko nedaug.Su projektu supažindino VĮ „Valstybės žemės fondas“ projekto vadovė Aušra Kitovienė, kurį išvardino jau savivaldybės tinklalapyje (www.trakai.lt) skelbtas tariamas Trakų miesto želdynų blogybes: želdiniai auga labai arti gatvės, senamiestyje jie yra brandūs ir perbrendę, daugelyje vietų blogos kokybės, keliantys pavojų saugumui (avarinės būklės) – auga viduryje šaligatvio, trukdo pėstiesiems, gadina šaligatvį, daro neigiamą poveikį aplinkos estetikai, užstoja matomumą, medžių šakos beldžiasi į namų langus, nesuteikia saugumo bei reprezentatyvumo, nėra vietos automobiliams ir pan. Projekto vadovė vardino tik tariamas želdinių blogybes ir nepaminėjo nei vienos jų, augančių miesto centre, naudingosios savybės. Beklausant vardijamų želdinių trūkumų susidarė įspūdis, kad jos išdėstomos tuo tikslu, kad nebūtų priešinamasi numatomam medžių kirtimui. Tačiau apmaudu, kad projekto vadovė nesiteikė pasakyti, kokią naudą suteikia medžiai, augantys centrinėse miesto gatvėse, kuriomis vasaros sezono metu kasdien pravažiuoja šimtai automobilių.Vytauto gatvėje, šalia Trakų pašto, stūkso senutėlis istorinis medinis namas, kurio vienas kampas užimą pusę šaligatvio, tuomet vadovaujantis tokia projektuotojų logika ir šio namo dalį reikėtų išardyti, kad turistams netrukdytų praeiti, bet jie eina ir praeina. Be to Trakai ne Palanga kur palydėti saulėlydžio plūsta poilsiautojų minios. Projekto kūrėjai konstatuoja, kad brandūs medžiai iškiloja šaligatvį, tačiau, kur Vytauto gatvėje jie pamatė medžių iškilnotas šaligatvio plyteles? A. Kitovienės nuomone, reikėtų iškirsti medžius, augančius Vytauto gatvėje arti šaligatvio, net privačioje teritorijoje. Skaudžiausia, kad kai kurios brandžios, neavarinės būklės liepos Vytauto gatvėje taip pat pažymėtos kirsti. Projektas apima didelę senamiesčio dalį, tarp jų ir Trakų Salos pilies želdinius. Kaip pasikeis šios senamiesčio dalies kraštovaizdis, sunku nuspėti. Projekto vadovei buvo pasiūlyta parengti vizualinį projektuojamos teritorijos vaizdą jau be želdinių, kurios žadama iškirsti, ir pasižiūrėti, kaip atrodytų miestas be šių medžių. Gal pamatytas vaizdas leistų atsisakyti drastiškų medžių kirtimo ir ištaisyti projekto klaidas.

 

Trakų miesto medžių vertė

Su projektu supažindino VĮ „Valstybės žemės fondas“ projekto vadovė Aušra Kitovienė

Su projektu supažindino VĮ „Valstybės žemės fondas“ projekto vadovė Aušra Kitovienė

Trakų r. savivaldybės už želdinių priežiūrą ir tvarkymą atsakingi pareigūnai jau nemažai istorinių medžių iškirto, o patvirtinus rengiamą projektą prasidėtų tikras sveikų medžių niokojimas. Pagal galiojančias miesto želdinių tvarkymo taisykles, kertant mieste sveiką medį turi būti skaičiuojama jo atstatomoji vertė, kuri priklauso nuo kertamo medžio rūšies ir kamieno diametro, o jeigu medis auga saugomoje teritorijoje, jo vertė dar daugiau padidėja. Pvz., jeigu pilietis Trakuose be seniūnijos leidimo nukirstų liepą, kurios kamieno diametras 50 cm, jam tektų atlyginti nukirsto medžio vertę 900 EUR ir dar sumokėti baudą už savavališką jo nukirtimą. Galima nesunkiai įsivaizduoti, kokia suma susidarytų apskaičiavus pagal dabar rengiamą projektą numatytų iškirsti medžių atstatomąją vertę.Prieš penkiolika metų Trakuose, Mindaugo gatvėje, prie daugiabučio namo, gyventojas be leidimo nukirto prieš jo buto langą augusią apie 10 cm storio liepaitę. Kaimynė pranešė Trakų aplinkos agentūrai. Aplinkos inspektorius už savavališką medelio nukirtimą skyrė baudą. Prasikaltęs pilietis dėl nežinomų priežasčių laiku nesumokėjo skirtos baudos, tuomet aplinkosaugininkai perdavė baudos išieškojimą antstoliui, kuris baudą padidino iki 700 litų. Kodėl priminėme šį skaudų atvejį? Ogi tam, kad suprastumėte, kaip manipuliuojama įstatymais. Trakų miesto gyventojų nuomonė
Projekto aptarime dalyvavusi Trakų miesto gyventoja botanikė Rūta Lukoševičiūtė, padeklamavusi poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraštį apie medį, pasakė, kad ji jaudinasi dėl ketinamų nukristi medžių. Ji klausė, kodėl tokie nepalankūs kriterijai nugali, sąžiningai reikia įvardyti. Pasak R. Lukoševičiūtės, Trakuose įstatymu apribotas pastatų aukštis, bet buvo statomi aukšti namai, o istorinius medžius siūloma iškirsti. Jos nuomone, želdinių kirtimu suinteresuoti asmenys siekia pasipelnyti. Ji sakė, kad jos tėvas Albertas Lukoševičius Karvinės saloje sodino liepų alėją, dvi liepos dar yra išlikusios, todėl būtų skaudu, jeigu jų neliktų. Ji turi ir brandaus beržo, augančio prie gyvenamojo namo, nuotrauką ir norėtų, kad jis ir toliau džiugintų savo ošimu. Kitus medžius, augusius prie ežero ir pasvirusius į ežero pusę, jau iškirto. Botanikės mano, kad Trakai – idealus miestas, jame auga nuostabūs želdiniai. Ji retoriškai klausė projektuotojų: „Ar šis projektas želdinių tvarkymo, ar iškirtimo projektas?“ Pasak R. Lukoševičiūtės, kai eini vasaros metu į Trakų Salos pilį, girdėti, kaip nendrynuose čiulba didžioji krakšlė, bet kai nušienauja nendres, paukštis dingsta. Botanikė teiravosi: „Ar dabar Trakams neišvengiamai būtinas toks drastiškas projektas, tokie didelės apimties darbai, ar negalėtų būti švelnesnis ir pigesnis variantas, pvz., tik medžių genėjimo ir naujų sodinimo projektas, bet be sveikų medžių kirtimoTrakų seniūnas Kęstutis Vitkauskas tikino, kad jis myli Trakus ir gyventojus, todėl pritaria tokiam projektui. Pasak seniūno, anksčiau Trakuose medžiai buvo sodinami be projekto, o užaugusių sveikų medžių kirsti nebuvo galima. Jam, kaip seniūnui, reika pasirūpinti žmonių saugumu. Seniūnas priminė, kad Vytauto gatvėje nuo vėjo netikėtai lūžo vieno medžio šaka, kuri galėjo sužaloti praeiviui galvą. Paklaustas, ar nėra kam patikrinti ir įvertinti, kurie medžiai Trakuose yra avarinės būklės, jis atsakė pritariąs, kad ne visi brandūs medžiai būtų kertami.Trakų gyventojas, dekoratyvinių želdinių bendrovės „Soltra“ direktorius Vytautas Rumba teigė, kad jis net 25 m. užsiima želdinių sodinimu ir, jo nuomone, Trakų želdiniai yra prasčiausi Lietuvoje. Apie 80 proc. želdinių prie ežerų yra savaime užaugę. Pasak V. Rumbos, reikia įvertinti, kiek Trakuose auga medžių, kokios rūšies, (kiek liepų, klevų), o kuriuos medžius kirsti turi spręsti specialistai, kad negyventume tarp medžių „lavonų“. Jis sakė, jeigu jam būtų leista spręsti, jis nei vieno dabar Trakuose

Kalba Trakų miesto gyventoja, biologė Rūta Lukoševičiūtė

Kalba Trakų miesto gyventoja, biologė Rūta Lukoševičiūtė

augančio medžio nepaliktų, nes nenori, kad tokie medžiai augtų. V. Rumba siūlė iškirsti visus kaštonus, augančius Mindaugo gatvėje, nes, pasak jo, kaštonų sėklos krenta ant žemės ir praeiviai gali pargriūti ir susižaloti. Visko gali atsitikti, bet neteko girdėti apie tokią nelaimę, nors kaštonai auga ne tik Trakuose. Medžių priešininkų pagrindinis argumentas –nulūžęs medis gali sužaloti, bet pasidomėjus statistika tokių nelaimių užfiksuojama retai, o štai eismo įvykių statistika kraupi, bet neteko girdėti, kad kas nors siūlytų uždrausti transportą. V. Rumba taip pat sukritikavo Trakų istorinio miesto turgavietėje pasodintus raudonlapius klevus, taip pat sakė, kad netinka mieste sodinti šermukšnius, nes jų vaisiai krenta ant pėsčiųjų takų ir kelia pavojų praeiviams.Tai kaip čia atsitiko, kad Trakus „papuošė“ raudonlapiai klevai, kurie užsienyje laikomi nepageidautinais, o Lentvario centrinė Bažnyčios gatvė, iškirtus brandžias liepas, ištisai užsodinta šermukšniais? Raudonlapiai klevai pasodinti ir prie šiemet Lentvaryje atidarytos „Maximos“. Tai nejaugi vėl teks iškirsti ir sodinti naujus medžius? Paklausus, kas kaltas dėl tokių medžių sodinimo, niekas neprisipažino, nors dalyvavo Trakų rajono želdinių tvarkytojai, todėl kelia nerimą ir Trakų želdinių tvarkymo perspektyvos.Pastaruoju metu Trakų r. savivaldybė pirmenybę teikia iš užsienio atvežtiems medžiams, kurie auginami naudojant specialias technologijas, spartinančias augimą. Tokiomis sąlygomis užaugintiems medžiams reikalinga ypatinga priežiūra, tręšimas. Linos Leparskienės, trakietės, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio narės nuomone, projektas visiškai nepasisekė todėl, kad projekto autoriai neįgyvendino pačios pirmosios iškeltos užduoties –„atlikti Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdinių ir želdynų esamos būklės analizę“. Pasak L. Leparskienės, kažkodėl analizuotos tik galimybės kirsti neva ne vietoje augančius medžius, visiškai neišskiriant jų istorinės, estetinės ir psichologinės vertės. Norint tokią vertę pamatyti neužtenka fiksuoti pavienių medžių, kaip daryta šiuo atveju. Būtinas platus žvilgsnis, reikia nebijoti pasitelkti profesionalų ir vietos bendruomenės. To nebuvo daryta, todėl turime projektą be koncepcijos, be estetinio kriterijaus, be ateities.L. Leparskienė ragina „nepamiršti kad labai daug želdinių yra neatsiejama Trakų tapatybės dalis. Štai, kad ir visų mėgstama Bernardinų ežero pakrantė, suteikianti galimybę praeiti visą Trakų miestą, nepatiriant miesto triukšmo, pailsint nuo asfalto ar trinkelių, grožintis idiliška gamta. Šioje unikalioje alėjoje savitą ritmą kuria sodintų medžių grupės ar pavieniai želdiniai. Ypatinga yra į vadinamą „Elingą“ vedanti liepų alėja, su kuria išaugo ne viena karta trakiečių. Kaip parkas galėtų būti puoselėjamas prie šv. Jono Nepamuko esantis skveras ir šiandien šiukšlynu virtusi Bernardinų kalva. Visiškai nekalbama apie jau esantį parką Pusiasalio pilies teritorijoje.

 

Projektuotojai nesiūlo priemonių, kurios leistų daugiau atskleisti šią vietą, puoselėti ten augančius išties senus ir labai gražius medžius. Kažkodėl siūloma kirsti, tapybišką Trakų peizažą su pilimis kuriančią, Bažnytėlės salos augaliją, nors šioje saloje net vaikščioti nepatariama, dėl ten esančio archeologinio paveldo. Ištisi kirtimai, o ne kraštovaizdžio tvarkymas, siūlomas ir Karaimų saloje. Kitaip sakant, kalbėti dar galima būtų daug. projektuotojai iš pradžių turėtų išskirti tai, kas vertinga, kas svarbu, kas trakietiška. Medis nėra grėsmė, grėsmę kelia tik jo nepriežiūra, kuo Trakai, deja, visuomet pasižymėjo. “Užbaigdama savo pastabas dėl projekto L. Leparskienė kviečia pradėti nuo grožio, nes jo suvokimas pradeda kurti.

 

 

Gamtosauginių organizacijų kreipimosi neišgirdo

Devynios Lietuvos mokslo ir gamtosaugos organizacijos Lietuvos Seimui, Aplinkos ministerijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai 2014 m. balandžio 25 d. įteikė kreipimąsi, kuriame išreiškė savo susirūpinimą medžių gerove Lietuvoje ir ragino imtis konkrečių veiksmų medžių priežiūrai gerinti. Kreipimąsi sakoma: „Medžiai nevertinami kaip biologiniai subjektai, nekreipiama dėmesio į jų ekologinius poreikius: dėl neatsakingos ūkinės veiklos, taršos, nežinojimo ar klaidingų įsitikinimų vykdoma nemokšiška, atsaini medžių priežiūra, sumedėję augalai nuolat žalojami, serga, skursta, o netinkamai genimi nekelia jokio estetinio ir emocinio pasigerėjimo, ateityje netgi tampa pavojingais aplinkai.“ Kreipimosi autoriai siūlė iki 2015 m. Aplinkos ministerijai parengti tvarką, kaip turi būti atestuojami želdynų priežiūrą vykdantys ir organizuojantys asmenys, o nuo 2016 m. sumedėjusių želdynų priežiūros darbus galėtų vykdyti tik atestuoti arboristai. Siūlė skatinti auginti vietines medžių rūšis ir sodinti augalus, atsižvelgiant į natūralias ekologines augimo sąlygas. Kreipimąsi sakoma: „Turėtų būti siekiama darnos ir saiko pertvarkant miestų natūralias augimvietes ir santykinai natūralius kraštovaizdžius. Neturėtų būti skatinama keisti medynų rūšinę sudėtį. Tai ne tik neprisideda prie urbanizuotų teritorijų sveikumo, skurdina vietovės biologinę įvairovę, bet ir ekonomiškai nenaudinga“. Apie šį kreipimąsi buvo skelbta 2014 m. balandžio 25 d. internetinėse svetainėse.Dėl miestuose masiškai kertamų medžių susirūpinimą išreiškė ir Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos narė, dendrologė Danguolė Liagienė. Ji straipsnyje „Miestuose masiškai mažėja medžių: kuo tai gali baigtis?“ (www.delfi.lt) teigia, kad „dideli, brandūs, sveiki medžiai mūsų miestuose nusipelno lygiai tokios pat pagarbos ir rūpesčio kaip ir senamiesčio pastatai, kurie visokeriopai saugomi ir puoselėjami. Būtina tinkamai subalansuoti miestų augimą ir biologinės įvairovės buveines, priešingu atveju sulauksime rimtų ekologinių, socialinių, net ekonominių nuostolių.“

 

Kęstutis PETKŪNAS

Autoriaus nuotr.