Apie sveikus vaikučių dantis ir tėvų pareigą

 

 

image-0-02-05-5d677414aefb4fd6205da6c5366a8b74b48db44bf03e8d2c1532ac5cd95e8bfc-V

Odontologė Gretė Mikaitė apžiūri savo mažojo paciento dantukus. Nuotr. iš Klevų alėjos odontologijos klinikos archyvo

Prasidėjus mokslo metams iki rugsėjo 15 d. mokymo įstaigoms turi būti pateikiama pažyma apie mokinių sveikatos būklę. Kad ir kaip apmaudu bebūtų, neretai šio visuotinio mokinių sveikatos tikrinimo metu tėvai išgirsta ir ne itin džiugių žinių dėl atžalų sveikatos – juk kompiuterių eroje dažnai užmirštama darni besiformuojančios asmenybės raida, fizinė, socialinė ar emocinė sveikata. Vis dėlto neteisinga kaltinti vien aplinką, kai visų pripažįstama, kad sveikatą lemia dar ir genetinis pagrindas bei gyvenimo būdas (įpročiai, pastangos saugoti bei stiprinti sveikatą). O štai jeigu vaikas ar paauglys stokoja sveikos gyvensenos įgūdžių, moralinė atsakomybė krenta ir ant tėvų, nepasivarginusių užtikrinti visų naujų ir naudingų įpročių susiformavimo ir ugdymo sąlygų: būtino didelio suaugusiųjų dėmesio pirmąkart vaikų atliekamiems veiksmams ir naujoms situacijoms, tikslaus vaiko ar paauglio veiksmų sistemos organizavimo, deramo suaugusiųjų pavyzdžio ir nuolatinio naudingų įpročių stiprinimo(1).

Pasikalbėjus su keletu mamų, teko išgirsti, kad kasmet jų vaikai iš pediatro ar šeimos gydytojo kabineto išsineša ne tik pažymą, bet ir pažadą apsilankyti pas odontologą, kuo skubiau kreiptis dėl dantų gydymo. Lentvaryje įsikūrusios Klevų alėjos odontologijos klinikos odontologė Edita ŠALNAITĖ patvirtino, kad artėjant naujiems mokslo metams padaugėja į ją ir kolegas besikreipiančių tėvų dėl savo mažųjų dantukų, tad su Edita ir kalbamės apie tai, kaip išvengti burnos problemų ir laiku jas pastebėti.received_831241933590938

Ar sudėtinga dirbti su vaikais?

Su vaikais dirbti yra labai įdomu, bet kartu tai iššūkis, nes kiekvienas vaikas labai skirtingas ir reikia rasti individualų priėjimą prie jo. Taigi kartais užtrunka, kol pagaliau vaikas leidžia gydyti dantukus. Su vaikais dirbant svarbiausia rasti bendrą kalbą, bendradarbiauti, viską paaiškinti, supažindinti, sudominti procedūra. Šis darbas išmoko kantrybės.

Kada vaikas turėtų pirmąkart apsilankyti pas odontologą? Ką patartumėte tėvams, kuriems sunku įkalbėti vaikučius eiti drauge pas odontologą ir leistis jo apžiūrimiems?

Pirmasis vizitas rekomenduojamas išsikalus pirmam dantukui. Tai svarbu ne tiek vaikui, kiek tėvams, kad būtent jie gautų informacijos apie taisyklingą vaikučio burnos higieną ir dantų priežiūrą. Tai net galima padaryti ir be paties vaiko, nes jis dar nesuvoks, kad kažkur buvo. Tačiau jeigu tėvai mato kokių nors nerimą keliančių simptomų, metinuką, pusantrų ar dvejų metų vaikutį reikėtų atsivesti pas odontologą.

Trejų metų vaikas jau fiksuoja tokį vizitą. Jei jis nebijo svetimų, tai pasivažinėjęs specialia kėde, gavęs mažą dovanėlę – lapuką ar lipduką, tokį apsilankymą užfiksuos atmintyje. Prisimins, kad buvo visai įdomu, tad kitą kartą eiti irgi bus smagu. Jokiu būdu nereikia laukti, kad apsilankymo pas odontologą priežastis būtų pirmos skylutės ar dantų skausmas.

Tėvai vaikučius iš pradžių turėtų atvesti jau vien dėl profilaktikos, kad vaikas susipažintų su aplinka, gydytoju ir pan. Jei problema tik mažytė skylutė viename dantuke, tai gydymas bus trumpas, greitas ir vaikui nenusibos. Bet kai yra rimtesnių problemų, daug sugedusių dantų, būna sunku įkalbėti vaiką gydytis, nes procedūrų laikas ilgėja, dantukui sutvarkyti nebeužtenka vienąkart ateiti. Taigi svarbu nepavėluoti.

Kaip tėvams formuoti savo vaikų taisyklingos dantų priežiūros įgūdžius, kada pradėti?

Jau išdygus pirmiesiems dantukams tėvai turėtų pradėti juos valyti ir tai daryti tol, kol vaikai patys išmoks gerai rašyti. Pirmasis dantukas išdygsta, kai kūdikis būna 6 mėn.–1 m. amžiaus, tada ir reikia pradėti jį valyti marle apvyniotu pirštu arba ant piršto užmaunamu dantų šepetėliu kūdikiams. Kai pradeda dygti krūminiai dantys (nuo 1,5 m.), reikia įsigyti vaikišką dantų šepetuką. Jie būna labai minkšti, maža galvute. Tais šepetėliais tėvai turėtų valyti vaikučio dantis du kartus per dieną. Vaikas pats išsivalyti dantų negali, kol neišmoksta rašyti – tik tada pakankamai išvystoma pirštų motorika. Būdamas maždaug 10-ies metų amžiaus jis jau sugeba pats taisyklingai išsivalyti dantis, jam pakanka moralinio paskatinimo. Tačiau net ir tuomet patartina tėvams valytis dantis kartu ir kartais pasižiūrėti, kaip tai pavyko vaikui.

Pirmieji mokytojai yra tėvai, tad pirmiausia jie patys turi mokėti taisyklingai prižiūrėti dantis. Deja, vis dar daug tėvų to nemoka ar neturi motyvacijos, kartais nueina miegoti neišsivalę dantų, ir taip susidaro užburtas ratas. Būtini pokyčiai, kad mokytųsi ir tėvai, ir vaikai, o dabar auganti karta jau gebėtų savo vaikams įskiepyti reikiamus įgūdžius.

Kokia dar galėtų būti vaikų dantų problemų profilaktika?

Ėduonies profilaktikai galėtų būti naudojami silantai – dantų anatominius plyšius – vageles ir duobeles – hermetizuojančios medžiagos. Tai plastiškas skystis, galintis įsiskverbti į gilias vageles ir pripildyti tas sritis, kurių neįmanoma išvalyti dantų šepetėliu. Sukietėjęs silantas sudaro mechaninę užtvarą tarp danties ir žalingų poveikių burnos bakterijų, jų gaminamų rūgščių. Net jei giliai vagelėse liko šiek tiek bakterijų, jos nebegauna maisto medžiagų, todėl negali daugintis ir gaminti rūgščių.

Dažniausiai silantais yra padengiamos nuolatinių krūminių dantų vagelės, kartais yra dengiamos ir kaplių vagelės. Pirmieji krūminiai dantys išdygsta vaikams esant 6 m. amžiaus. Antrieji krūminiai dantys pasirodo maždaug 12 m. Kadangi krūminių dantų vagelės yra linkusios gesti, silantavimas yra rekomenduojamas iš karto po šių dantų išdygimo. Tai paprasta procedūra be danties gręžimo, ji atliekama ir mūsų klinikoje.

 

Ką primintumėte tėvams ir jauniesiems savo pacientams?

Priminčiau, kad tinkama mityba ir dantų valymas dantų pasta yra kuo puikiausia profilaktika. Svarbu vaiko per dažnai nemaitinti (tarp pagrindinių valgymų turėtų būti 2–3 valandų tarpai), neduoti gerti saldžių gėrimų tarp valgio ir įpratinti kasdien valytis dantis. Iš pradžių to ir pakanka. Tad linkėčiau mūsų mažiesiems pacientams ir jų tėvams gražių, sveikų šypsenų.

Kalbėjosi Irma STADALNYKAITĖ

_____________________

1 Vida Gudžinskienė, Mokymas sveikai gyventi: teoriniai ir praktiniai aspektai, Vilnius, 2007, p. 10–11.

 

 

PR

Reklama: Senojo bokšto klinika