Priešpaskutinis 2017-ųjų birželio penktadienis. Padangė nors ir ne visai giedra, bet sulaiko, pasak istorinio regiono poetų, savo ašaras, vadinasi lietų. Lentvario ežeras, visa savo istorijos atmintimi besiremiantis į didžius grafų Tiškevičių rūmus, sutiko patriotiškai nusiteikusius miesto piliečius ir jų garbius svečius, tarp jų, žinoma, tą vakarą kilniu išdidumu pasižymėjo Jonai, Janės, Janinos ir Ivanai, nes miestas yra trikalbis – gražiai girdėjosi lietuvių, lenkų ir rusų kalbos. Žili ir jauni kaimynai vieni kitiems spaudė rankas ir linkėjo sveikatos, moterys pynė vainikus, kurie vėliau papuošė Jonų galvas.
Vyko sporto rungtys, įspūdingas koncertas, buvo galima paragauti truputį alaus ir šašlykų, riestainių bei rasti nebrangių žaislų vaikams.
Koncertą svečius linksmino etnografinis kolektyvas „Klevinė“, senolių rūbais pasipuošusi šoko „Lendvarė“, dainavo „Landwarowianki“ (lentvarietės) ir kt. Buvo plukdomi vainikai, ieškantys laimingos ateities. Prie Joninių laužo šoko susirinkusieji. Visi buvo linksmos nuotaikos. Pievose, saulėtekyje auksu sužibo rasa, o kažkur meiliai slapstėsi paparčio žiedas.
Renginį organizavo Lentvario kultūros rūmai ir Lentvario seniūnija. Plačiau apie tai rasite socialiniame tinkle „Facebook“, Jono Davydonio paskyroje.
Jonas POČEPAVIČIUS
Autoriaus nuotr.
Projektą „Lentvario miesto kultūros paveldo sankirtos ir perspektyva“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
