Pasiilgom laisvės Vyčio kelyje?
Ir ruginės nuosaviausios duonos,
ir gyvenimo vilties?
Va
Suvirpėjo!
Lentvaryje
sukilimo 150 metų jubiliejaus atgaila!
Tai žengsma prie prosenelių dalgio atlenktos minties?
Įvarginti?
Nesuprasti?
Bet sielos kapitalai.
Nes
Sierakauskų
Kalinauskų
Mackevičiaus
Altorių
Dar
Švyti
Idealai!!
Raidės Vydūno
Ir
Pliaterytės dalginingais esame.
Todėl ir šoblės MŪSŲ sukilimo kirtį,
O anasai mums nebeleidžia žilti,
Vilkmergietiška aistra,
Lentvario
taip!!
klevo alėjos degtuku
surašėme:
„Ar buvo džiaugsmo žmoniško laikotarpį per tą?
Nedaug,
manoji pokario karta!
Antai!
Be pasipriešinimo kulkos
Šokis tankų Alėjoj laisvės Kauno-
Mūs vyrų sielą dalgiais sukilimų pjauna!
Seną,
o ir jauną.
Nors vienas pulkas
Atsakomybę antpačiuos istorijon atneštų!
Labai neteko laisvės visiškai Maironio kraštas.
Prieš
Tai
Brigados generolas Povilas Plechavičius malūnininku tapo.
Šiendien neturime jo kapo.
Va,
ir Petruitis,
ir Ladiga,
ir Raštikis
labai užkliuvo.
Tai dalgis atlenktas matuoja šitą raštą
Į Lentvarį skaidriai atneštą
Partizanų sukruvinta miškuos daina!,
Negrįžimo tėvų-senelių-iš-Sibiro rūsčiąja atmintim,
Sąjūdžio jau amžiaus ketvirčio žinia,
Ir
tremtinio gyva tikėjimo širdim!
Esame kieta maištis!
Ar
Skaldys mūs jausmus
Ir artojų protą
išgyvenimas ilgais laikais?
Bandys ?
Auto-deportacijos gadynės šluota?“
Jonas POČEPAVIČIUS
2013 02 16
