Apie pakeistos sudėties (reformuliuotą) maistą

rodyklė

Maisto reformuliavimas – viena iš galimybių, padedanti pasiekti sveikatai palankios mitybos tikslų

Pakeistos sudėties arba reformuliuotas (angl. – reformulated) maistas yra toks maistas, kuriame sumažintas druskos, cukrų ar riebalų kiekis. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai pastebi, kad pastaruoju metu reformuliuoto maisto sąvoka plačiai naudojama kalbant apie sveikatai palankią mitybą, ir paprastai siejama su pramoniniu būdu pagamintu maistu.

Neginčijama, kad mityba turi įtakos nutukimo, antro tipo diabeto, kraujotakos sistemos ligų, kai kurių vėžinių susirgimų, skeleto ir raumenų sistemos ir net įvairių psichikos sveikatos sutrikimų išsivystymui. Klausimai apie maisto produktų sudėtį, valgymo įpročius gvildenami strateginiuose Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos Sąjungos dokumentuose.

Kokie iššūkiai keliami mitybai, siekiant išvengti daugelio visuomenės sveikatos problemų Europoje?

Labai svarbu – sumažinti riebalų (ypač sočiųjų riebalų rūgščių ir transriebalų), druskos bei cukrų suvartojimą. Maisto reformuliavimas – vienas iš būdų pramoniniu būdu pagamintą maistą padaryti palankesniu sveikatai.

Instituto specialistai pažymi, kad keičiant maisto produktų sudėtį labai svarbu atsižvelgti į gyventojų mitybos ypatumus atkreipiant dėmesį tiek į atskirų gyventojų grupių (ypač jautrių grupių, pvz., vaikų) mitybą, tiek į jų mitybos įpročius. Pvz., jeigu žinoma, kad sūriai yra svarbus sočiųjų riebalų šaltinis, o duona – druskos, tikslinga būtent šių grupių maisto produktuose keisti sudėtį ir mažinti sočiųjų riebalų ar druskos kiekį. Maisto reformuliavimas – didelis iššūkis maisto produktų gamintojams.

Reformuliuoti gali ir turėtų būti įprastiniai mūsų kasdieninės mitybos produktai. Labai svarbu, kad reformuliuotas maistas turėtų panašų įprastiniam produktui skonį. Pavyzdžiui, jei druskos kiekį sumažinsime tiek, kad vartotojui skonis taps nepriimtinu, jis tiesiog to produkto nepirks. Druską galime kompensuoti kitomis skonį suteikiančiomis medžiagomis – pvz. pridėdami prieskoninių augalų. Druska naudojama ir kaip konservantas, todėl tam tikrais atvejais sumažinus druskos kiekį, gal iškilti pavojus produkto saugai (pvz., mėsos gaminiuose). Galiausiai, būtina išlaikyti kitų produkto sudedamųjų dalių, siejamų su teigiamu poveikiu sveikatai (pvz., skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų), kiekį.

Kada maistas laikomas reformuliuotu?

Maisto produktas laikomas reformuliuotu, jeigu jis atitinka vieną ar visus tris kriterijus, tai yra: sumažintas riebalų (sočiųjų ir/ar transriebalų), druskos ar cukrų kiekis. Reformuliuotam maistui nemažiau svarbūs ir kiti kriterijai: pakeitus maisto produkto sudėtį ir sumažinus jame riebalų, druskos ar cukrų, produktas turėtų išlaikyti įprastas ar neženkliai pasikeitusias skonines savybes, turi būti užtikrinta maisto produkto sauga, neturėtų pasikeisti kaina, t.y. ji neturėtų labai padidėti. Labai svarbu, kad reformuliuotas maisto produktas galėtų konkuruoti su įprastiniais rinkoje esančiais produktais.

Geri reformuliuoto maisto pavyzdžiai

Daržovės, vaisiai, net žuvis – nepriskiriami produktams, kuriuos tikslinga reformuliuoti.

NMVRVI specialistų nuomone geri reformuliuoto maisto pavyzdžiai – duona, pusryčių dribsniai, mėsos gaminiai, kuriuose sumažintas druskos kiekis; gaivieji gėrimai, kuriuose sumažintas cukrų kiekis; margarinas be transriebalų; paruošti vartoti maisto produktai (pvz., sumuštiniai), kuriuose mažiau druskos ir riebalų.

Reformuliuotas maistas nėra specialiai paženklintas

Reformuliuotam maistui specialūs ženklinimo reikalavimai nenumatyti. Apie tai, kad maisto produktas yra pakeistos sudėties (reformuliuotas) galime išsiaiškinti išstudijavę ženklinimo etiketėje pateiktą informaciją apie sudedamąsias dalis, maistingumo deklaraciją ar teiginius apie maisto produktų maistingumą (pvz., mažai sočiųjų riebalų, be druskos ar kt.).

Teisingas maisto produktų pasirinkimas, saikingas jų vartojimas – vienas iš kelių link sveikesnio gyvenimo.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informacija