Kasmet, paskutinį balandžio šeštadienį, minima Pasaulinė veterinarijos diena.
Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į veterinarijos gydytojų atliekamo darbo svarbą ir didinti visuomenės informuotumą apie jų indėlį siekiant pagerinti gyvūnų sveikatą ir gerovę.
Pasaulinė veterinarijos diena minima Pasaulinės veterinarijos asociacijos (WVA) ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) iniciatyvomis.
Šiemet Pasaulinės veterinarijos dienos tema – „Antimikrobinis rezistentiškumas – nuo bendro supratimo iki konkrečių veiksmų“.
Antibiotikų naudojimas pakeitė žmonių bei gyvūnų ligų gydymo galimybes. Infekcijos, kurios kažkada buvo mirtinos, dabar yra pagydomos, o antibiotikų naudojimas lėmė gyvūnų sveikatos išsaugojimą. Vaistų vartojimą, tiek žmonių gydyme, tiek veterinarijos srityje svarbu išsaugoti, nes tai lemia visos žmonijos ateitį. Tačiau reikia nepamiršti ir žalingo vaistų efekto bei galimo bakterijų atsparumo antibiotikams, t.y. rizikos, kuri didėja kiekvieną kartą, kada jie vartojami ir tada, kai antibiotikai skiriami gyvūnams gydyti. Reikia žinoti ir suprasti apie galimas pasekmes ir gresiančias problemas. Atsparumas antibiotikams yra viena didžiausių sveikatos grėsmių pasaulyje.
Veterinarijos paslaugos, įskaitant veterinarijos gydytojus ir veterinarijos specialistus, atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su antibiotikų vartojimu. Būtent veterinarijos gydytojai gali atlikti šių vaistų naudojimo priežiūrą, siūlant profesionalias konsultacijas ūkininkams ir gyvūnų savininkams, glaudžiai bendradarbiauti su medicinos darbuotojais. Reikia išmokti „valdyti“ bakterijų atsparumą.
Atėjo laikas žodžius paversti darbais. Skelbiant šių metų Pasaulinės veterinarijos dienos temą, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į problemos svarbą, skatinama organizuoti įvairius mokymus, seminarus, suteikti visuomenei teisingą informaciją.
NMVRVI vykdo zoonotinių ir simbiotinių bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos programą. Tiriamos tikslinės maistui skirtų gyvūnų grupės, mėginių paėmimui taikomas rotacijos principas: 2014, 2016, 2018, 2020 m. tiriami vištų dedeklių, broilerių ir mėsinių kalakutų pulkai, šviežia vištų broilerių mėsa; 2015, 2017, 2019 m. – kiaulės, kiauliena ir jautiena. Stebimos zoonotinės (Campylobacter spp., Salmonella spp.) ir Escherichia coli bakterijos (simbiotinės, bei fermentus gaminančios). 2016 m stebėsenos duomenimis 91 proc. Campylobacter jejuni išskirtos iš paukščių pasižymėjo dauginiu atsparumu – 38 proc. pasižymėjo atsparumu dviem antimikrobinėms medžiagoms, 60 proc. – trims antimikrobinėms medžiagoms, 8 proc. – keturioms antimikrobinėms medžiagoms. Išskirtos salmonelės jautrios visoms tirtoms antimikrobinėms medžiagoms. 2015 m. ir 2016 m. stebėsenos duomeninis 8 proc. tirtos jautienos, 11 proc. kiaulienos ir 61 proc. vištienos užteršta E.coli bakterijomis, kurios gamina ESBL ir/ar AmpC laktamazes.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informacija
