Per ilgą laiką pastatų fasadai, veikiami drėgmės, temperatūros svyravimų ir kitų nepalankių sąlygų, apsineša įvairiais teršalais, papilkėja. Neretai ant tinko įsikuria melsvadumblių, kitokių dumblių bei grybelių kolonijos.
Pelėsių, kitų grybelių, dumblių, kerpių, įvairių bakterijų ir visokių kitų mikroorganizmų mūsų aplinkoje yra labai daug. Vieni dėl jiems netinkamų sąlygų greitai žūva, kiti, radę palankią terpę, veši ir dauginasi, pridarydami daug žalos.
Pelėsiai, įsiveisę ant išorinių sienų, ardo tinką, fasado konstrukcijas, apipelijusių sienų vaizdas menkina pastato išvaizdą. Tokia problema egzistuoja daugelio miestų senamiesčiuose, kultūros paveldo objektuose ir kituose senesniuose pastatuose.
Pelėsių atsiradimo priežastis – neišdžiūstanti nuolatinė drėgmė dėl statybinio broko, dėl menkai vėjo prapučiamos vietos ar kitų sąlygų.
Akmens ir betono paviršiuose drėgmė kaupiasi dėl kondensacijos, nusėdančios ant sienų paviršių mažų lašelių pavidalu. Taip pat dėl lietaus vandens, kuris prasiskverbia per poras, skyles, įtrūkimus arba nehermetiškas pastatų siūles. Pastatų apačioje į cokolį ir sienas skverbiasi gruntiniai ir nuosėdiniai vandenys.
Nuolatinės drėgmės priežastimi gali būti netvarkinga lietaus nuvedimo sistema ir sienas nuolat merkiantis lietaus vanduo. Taip pat nehermetiški, neizoliuoti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai ir kt.
Siekiant apsaugoti pastatų vidų ir išorę nuo pelėsių, būtina sutvarkyti lietaus nuvedimo sistemą, išvėdinti rūsius.
Taip pat būtina nuvalyti pastatų cokolinę dalį nuo susikaupusių per žiemą druskų – tai ypač aktualu miestų gyventojams.
Daugiau apie medinio namo priežiūrą skaitykite https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/pristatyta-metodiniu-leidiniu-serija-apie-kulturos-paveldo-prieziura. [1]
Šaltinis – http://kpd.lt/kaip-priziureti-kulturos-paveldo-objektus/.