Vasario 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį „Mickiewicz“ byloje dėl „x“ ir „w“ rašybos Lietuvos Respublikos pase. Šiuo sprendimu LVAT padėjo galutinį tašką jau kuri laiką besitęsiančioje dviprasmiškoje padėtyje kuomet vietiniai pirmosios instancijos teismai, jau anksčiau priėmę nutartis, suteikiančias teisę daryti įrašus oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose nevalstybine kalba, tartum kūrė šiuo metu galiojantiems įstatymams prieštaraujančio teisinio reguliavimo precedentus.
Vasario 28 d. LVAT, išnagrinėjęs minėtą bylą ir pripažinęs privataus gyvenimo apsaugos ir originalios asmenvardžių rašybos reikšmę šioje byloje, įpareigojo Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos pasą Aleksijai Gorecki-Mickievič (Alexia Gorecki-Mickiewicz), kuriame jos vardas ir pavardė, kaip priklauso pagal galiojančius įstatymus, būtų įrašyti pagrindiniame Lietuvos piliečio paso puslapyje lietuviškais rašmenimis, o nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma vardas ir pavardė būtų įrašyti kitų paso įrašų skyriuje. Beje, diena anksčiau, vasario 27 d., tas pats teismas priėmė panašią nutartį dėl lietuvės ir prancūzo vaiko pavardės įrašymo nelietuviškais rašmenimis paso kitų įrašų skyriuje.
LVAT nutartyje pabrėžiama, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei Konstitucinio Teismo (KT) doktriną, Lietuvos piliečių vardai ir pavardės pase negali būti rašomi vien tik ne lietuviškais rašmenimis. LVAT, remdamasis KT išaiškinimu, taip pat nurodė, kad Konstitucijai neprieštarautų, jeigu piliečiui pageidaujant, to paties paso kitų įrašų skyriuje jo vardas ir pavardė būtų įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma.
„Nors tokio teisinio reglamentavimo nėra, tai savaime negali būti pagrindas atsisakyti paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“, – rašoma LVAT nutartyje.
„Toks yra teisinis reguliavimas. Teismas negali sukurti teisinio reguliavimo, kuris prieštarautų galiojančiam,“ – aiškino Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas LRT laidoje „Panorama“.
Vasario 28 d. išplatintą LVAT pranešimą dėl minėto teismo sprendimo Lietuvos žiniasklaida perteikė netiksliai. Kai kurie žurnalistai galbūt nesuprato teismo sprendimo esmės, tad pateikė ne visa tikslią ir išsamią žinią, pvz. ČIA, ČIA ir ČIA.
Pati LRT, vasario 28 d. „Panoramos“ laidoje tiksliai perteikusi teismo sprendimo esmę, savo internetiniame portale prieš laidą paskelbtame rašinyje „Vyriausiasis administracinis teismas galutinai leido įrašyti „w“ ir „x“ į pasą“ kažkodėl teigė esą teismas leidęs pase užrašant asmenvardį lietuviškais rašmenimis, kartu jį užrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma. Tačiau taip ir liko nepaaiškinta, kad įrašas nelietuviškais rašmenimis tegali būti įrašytas tiktai į paso kitų įrašų skyrių. Tad daug kam susidarė įspūdis, kad teismas leido įrašus ir nevalstybine kalba rašyti dokumento pagrindiniame puslapyje.
Šiuo metu galiojantys Lietuvos įstatymai numato, kad Lietuvos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose privalu rašyti valstybine kalba, lietuviškais rašmenimis. Kad būtų kitaip, tai yra, kad kai kuriems to pageidaujantiems Lietuvos Respublikos piliečiams pasuose ir kituose dokumentuose būtų leista asmenvardžių nerašyti valstybine kalba ir lietuviškos abėcėlės raidėmis siekia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Lenkijos respublikos politikai.
Nuolat ir neregėtai atkakliai spaudžiamas Lenkijos politikų, praėjusios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas svarstė net du skirtingus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus. Viename iš jų siūloma leisti asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, o įrašo valstybine kalba išvis atsisakyti. Kitame siūloma leisti asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis paso papildomų įrašų skyriuje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą paso kitų įrašų skyriuje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui yra pateikusi piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“, surinkusi daugiau kaip 50 tūkstančių piliečių parašų. Asmenvardžiai šitaip jau kurį laiką rašomi Latvijoje, ir tai regisi visai priimtina. Nei Lenkijos Respublika, nei kitos užsienio valstybės Latvijai jokių pastabų dėl to nereiškia.
Belieka tikėtis,kad po pastarųjų LVAT galutinių ir neskundžiamų sprendimų akivaizdžiai įrodančių, kad piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlymas yra teisiškai pagrįstas ir visiškai suderintas su galiojančia teisinio reguliavimo praktika, Lietuvos Respublikos Seimas pavasarį priims visuomenininkų pasiūlytą kompromisinį įstatymo projektą.
Atėjo metas Seimui baigti spręsti ne pirmus metus LLRA perdėtai triukšmingai brukamą klausimą, keliantį nereikalingą įtampą tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių.
Jonas VAIŠKŪNAS, www.alkas.lt
