Seimas tobulins vaiko teisių apsaugos sistemą

Spalvotas_Seimo_logotipas_(650x504)_1

Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Dovilės Šakalienės pristatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-354), kuriomis siekiama tobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą.

Stiprinant vaiko teisių apsaugą teikiamais pakeitimais numatoma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą. Savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai taptų pavaldūs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kurią siūloma įteisinti centrine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo institucija valstybėje.

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti fizinių ir juridinių asmenų pareigą nedelsiant pranešti atsakingoms valstybės institucijoms apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus, kuriuos būtų privaloma išnagrinėti pagal nustatytą tvarką.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalėtų fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais. Jei pranešimas būtų nepagrįstas, jo nagrinėjimas būtų baigiamas.

Jei pranešimas būtų pagrįstas, vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal patvirtintą tvarką turėtų nustatyti vaiko situacijos grėsmės lygį. Vaiko situacijos grėsmės lygiai būtų keturi: nulinio, pirmo, antro ir trečio. Jais remiantis vaiko teisių apsaugos tarnyba galėtų priimti atitinkamus sprendimus. Esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, kai kyla būtinybė, vaiką skubiai paimti iš atstovų pagal įstatymą, būtų taikoma atvejo vadyba. Atvejo vadybos procesą sudarytų: šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių nustatymas ir pagalbos organizavimas, vaiko individualių ir šeimos poreikių, jos aplinkos situacijos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas; pagalbos plano sudarymas ir įgyvendinimas; šeimos stebėsena; pagalbos plano peržiūrų organizavimas ir pagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas.

Pagalbos plane nustatytomis priemonėmis ir teiktomis paslaugomis nepavykus pakeisti tėvų požiūrio į vaiką, elgesio su juo ir dėl to išlikus grėsmei vaiko saugumui, šis įstatymas įpareigotų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių kreiptis į teismą leidimo paimti vaiką iš jo atstovų. Įstatymo projektas nustatys ne tik planuotą, bet ir skubų vaiko paėmimą iš jo atstovų.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad skubiu vaiko paėmimu iš atstovų atveju vaikas galėtų būti apgyvendintas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba sveikatos priežiūros įstaigoje, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. Siekiant paskatinti vaiko globą (rūpybą) šeimos aplinkoje (šeimoje ir šeimynoje) socialiniais globėjais galėtų tapti asmenys, nesusiję su globojamu (rūpinamu) vaiku artimosios giminystės ryšiais, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šio instituto reikalingumą numatoma įvertinti įgyvendinant bandomuosius projektus 2014–2020 metais, skiriant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

Projektu taip pat numatoma, kad teismui leidus paimti vaiką iš jo atstovų, savivaldybės administracijos sprendimu būtų nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų dienos. Teismui neleidus paimti vaiką iš jo atstovų turėtų būti koreguojamas Pagalbos planas ir užtikrinamas jame nustatytų (ar patikslintų) priemonių įgyvendinimas bei paslaugų teikimas vaikui ir jo atstovams. Tik pasibaigus vaiko laikinajai globai (rūpybai) ir tėvams nepakeitus požiūrio į vaiką ir savo elgseną, būtų galima kreiptis į teismą ne tik dėl tėvų valdžios ribojimo ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, bet ir dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Teikiamomis naujomis nuostatomis siekiama sukurti prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelį, kurį įgyvendintų šalyje su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis dirbantys socialiniai darbuotojai. Prevencinio darbo su vaiku ir šeima nustatymas pakeistų su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų veiklos prioritetus – jie pirmiausia vyktų į šeimą dar iki joje iškils krizė, o socialinį darbą su tėvais pradėtų tik po to, kai vaikas teismo leidimu būtų paimtas iš šeimos.

Pagal siūlomas nuostatas asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, būtų taikomi apribojimai dirbti darbą, tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusį su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, arba verstis susijusia individualia veikla. Įstatymas suteiktų papildomas teises darbdaviui išsiaiškinti, ar asmuo nėra teistas už minėtas nusikalstamas veikas prieš vaiką.

Tarp naujovių – ir pareiga vaiko atstovams pasirūpinti, kad vaikas, iki pradės lankyti pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, o pradėjęs lankyti pradinio ugdymo programą – iki 14 metų jaustųsi saugus nakties metu.

Po pristatymo už projektus balsavo 96 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti pavasario sesijoje.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Šaltinis – http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=169394.