Ką būtina žinoti apie gripą?

Gripas – užkrečiama kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusai. Gripas kartojasi kasmet vėlyvą rudenį, ankstyvą žiemą ir plisdamas apima dideles įvairaus amžiaus žmonių grupes.

Gripo virusas pažeidžia nosies, ryklės gleivinę, plaučius. Gripo virusą perduoda sergantis gripu žmogus. Jam kosint, čiaudint, kalbant virusas patenka į aplinkos orą. Su įkvepiamu oru virusas patenka į sveiko asmens organizmą. Gripo virusu galima užsikrėsti ir per aplinkos daiktus. Pavyzdžiui, galima užsikrėsti prisilietus prie durų rankenos, ant kurios yra gripo virusų, o po to palietus savo nosį ar burną.

Gripu gali susirgti bet kuris asmuo. Didesnė rizika susirgti gripu gręsia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių bei širdies ligomis bei asmenims su imuninės sistemos sutrikimais.

Gripo virusai, patekę į kvėpavimo takus, ima daugintis ir sukelia gripo simptomus.

Ligos simptomai dažniausiai pasireiškia staiga. Pagrindiniai simptomai: karščiavimas (paprastai temperatūra būna aukšta), raumenų (ypač nugaros, galūnių), sąnarių skausmas, bendras silpnumas, nuovargis, liguista išvaizda, šilta, paraudusi oda, paraudusios ašarotos akys, galvos skausmas, sausas kosulys, gerklės skausmas, sloga, apetito sumažėjimas, mažiems vaikams būdinga aukštesnė temperatūra.

Jei neišsivysto gripo komplikacijų, ligoniai pasijunta geriau po 7–10 dienų.

Nemažai žmonių painioja peršalimą su gripu. Peršalimą sukelia kiti, ne gripo, virusai. Atskirti peršalimą nuo gripo vien pagal simptomus yra gana sunku ar net neįmanoma. Sergantieji gripu atrodo ligotesni, jie suserga staigiau, jaučiasi silpnesni, labiau pavargę. Gripui būdingesnė aukšta temperatūra, raumenų, sąnarių skausmai, ryškus nuovargis ir sausas kosulys. Sloga, užgulta nosis dažnesnė paprasto peršalimo metu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų (ŪVKTI) infekcijomis Lietuvoje padidėjo. 51-ąją šių metų savaitę (gruodžio 19–25 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 76,90 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 58,8 atv./10 tūkst.

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų/10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų peršalimo ligų atvejų.

Gripo sezono pikas prasideda gruodžio–vasario mėnesiais, todėl kasmet rugsėjo–spalio–lapkričio mėnesiais rekomenduojama skiepytis.

Skiepytis nuo gripo verta visiems, tačiau ypač asmenims, dirbantiems su pacientais,vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, nes gresia apsigimimai/nėštumo nutraukimai, jei susergama gripu, asmenims, sergantiems gretutinėmis lėtinėmis ligomis. Asmenims, priklausantiems rizikos grupėms, gripo vakcina – nemokama.

Čiaudint arba kosint svarbu taisyklingai užsidengti burną, kad būtų galima išvengti viruso platinimo į aplinką, bei rankų galimo užkrėstumo. Ant rankų gripo virusas išlieka apie 30 min, jei jis pateko čiaudėjant užsidengus ranka, todėl per pusvalandį perduoti virusą kitam tikimybė yra nemaža, pvz., sveikinantis paduodant ranką ar gaminant valgį ir po to vaišinant kitus. Todėl, saugodamiesi gripo, naudokite vienkartinę popierinę nosinaitę arba, jos neturėdami, pridenkite burną su sulenkta alkūne.

Kaip minėta, ant rankų virusas išsilaiko apie 30 min, jei kosėjant ir/ar čiaudėjant virusas pateko ant rankų prisidengiant burną. Jei virusas ant rankų patenka liečiant užterštus paviršius, jis išsilaiko 5 min. Kontaktiniu būdu, dažniausiai su rankomis, virusas gali patekti į akių gleivinę, nosį ir burną. Todėl būtina skatinti tinkamą rankų higieną.

Kolektyvuose geriausia naudoti skystą muilą ir vienkartinius popierinius rankšluosčius. Rankas reikėtų plauti apie 20–30 s., o muiluoti ir atlikti plovimo judesius 10-15 s.

Rankas nusausinti popieriniu rankšluosčiu bei juo užsukti kraną. Rankas būtina plauti grįžus iš lauko, prieš valgį, esant gripo sezonui papildomai pasisveikinus su kuo nors rankomis, liečiant pinigus, nusikosėjus ar nusičiaudėjus pridengiant burną ranka.

Infekcija greičiau plinta ankštose, blogai ventiliuojamose, užterštose dulkėmis patalpose, taip pat esant didesnei oro drėgmei, todėl būtina nuolat periodiškai vėdinti patalpas.

Informacija parengta pagal:

ULAC metodinės rekomendacijos „Žmogaus gripo etiologija, klinika, diagnostika, gydymas ir profilaktika“,2006; Arvydas Ambrozaitis. „Infekcinių ligų vadovas“, 2010.

Informaciją parengė

Jonas Kriaučiūnas
Trakų rajono savivaldybės administracijos
Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas,
atliekantis savivaldybės gydytojo funkcijas

Šaltinis – http://trakai.lt/index.php?1594307166.