Unikalaus leidinio egzempliorius Trakų viešosios bibliotekos fonde

SOLENNITAS CORONATIONIS
BEATISSIMAE VIRGINIS MARIAE IN ANTIQUISSIMA SUA AD PRAEPOSITALEM PALATINO TROCENSIS CIVITATIS BASILICAM, À TEMPORIBUS ALEXANDRI VITOLDI MAGNI LITVANIAE DUCIS, GRATIIS ET MIRACULIS CLARA ICONE…
VILNAE: TYPIS UNIVERSITATIS SOCIETATIS JESU,
ANNO DOMINI 1719.
Švenčiausiosios Mergelės Marijos, pavaizduotos didžiai sename atvaizde, garsėjančiame malonėmis bei stebuklais nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Vytauto laikų Trakų miesto vaivadai priklausančioje Bazilikoje, vainikavimo
iškilmė… Vilniuje: Jėzaus draugijos universiteto
spaustuvėje, 1719 Viešpaties metais.

(pavadinimą iš lotynų kalbos vertė
dr. Daiva Narbutienė)

Solemnitas Coronationis

Antro leidimo titilunis puslapis

Trakų viešosios bibliotekos fondas pasipildė unikaliu, Vorutos (Trakai) leidyklos 2016 m. išleistu leidiniu, skirtu Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios Dievo Motinos – Lietuvos globėjos – paveikslo vainikavimo 300-osioms metinėms (1718–2018). Tai antrasis šios knygelės leidimas lotynų kalba, joje nuodugniai aprašytos Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo Popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis 1718 m. rugsėjo 4 d. iškilmės. Pirmasis šių įvykių aprašymas buvo išspausdintas 1719 m. Jėzaus draugijos universiteto spaustuvėje Vilniuje. Antrasis, reprezentacinis leidimas, išleistas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos ir klebono dekano Jono Varanecko geros valios, pastangų, užsakymu ir lėšomis. Vos 36 puslapių ir 50 egz. tiražu išleista knygelė vėl veda mus prie garsėjančio stebuklais Trakų Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslo, žvelgiančio į kiekvieną ateinantį ir padedančio ieškoti Tikrosios Esaties, jungiančio nūdieną su Vytauto Lietuva, primenančio, kad Terra Mariana (Marijos žemė) Lietuva tapo perėmus Vytautui Marijos gerbimą iš Lietuvą Jos garbei „teriojusių“ kryžiuočių (dėl vykusios reformacijos tapo pasauliečiais), per krikštą gavus iš Bizantijos imperatoriaus Manuelio II Paleologo (1391–1425) Dievo Motinos paveikslą (visai netrukus 1453 m. Konstantinopolio žlugimas!), vainikavimo datą pasirinkus rugsėjo
8 d., (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena, Trakinės), vienijančio Rytų ir Vakarų krikščioniškas vertybes Trakų žemėje ir plačiau bei tapusio visos Lietuvos globėja.
„Trakų žemė“ 1993 m. kovo –
balandžio mėn. (Nr. 3–4) pirmą kartą išspausdino visą verstą tekstą iš lotynų kalbos (vertė Ona Matusevičiūtė), apie aštuonias dienas trukusias iškilmes „… Švenčiausiosios Mergelės Marijos vainikavimo labai sename, nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto-Aleksandro laikų garsėjančiame paveiksle Trakų palatinato parapijos bazilikoje, maloniai leidžiant mūsų Šventajam, maloningajam viešpačiui Klemensui XI, suteikiant visuotinius atlaidus. Pats <…> vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis, vainikavo <…> (1718.IX.4) tryliktą sekmadienį po Sekminių, pasiruošus ir laimingai atšventus visai taip, kaip čia aprašyta. Vilniuje, Jėzuitų SP. 1719. Didesnei Dievo garbei ir pamaldžiam Dievo Motinos pagarbinimui šį trumpą pamaldų aprašymą leidžiama spausdinti. Vyskupas Konstantinas.“
Labai nuodugniai nesigilinant į minėtos knygelės pirmo leidimo „Trakų žemėje“ lietuviškai atspausdintą turinį, visgi norėtųsi paminėti skaitytoją sudominančius faktus iš karūnavimo šventės. Karūnos gautos iš Vatikano, rūpinantis Vilniaus vyskupui
K. K. Bžostovskiui, paveikslo malonių tikrumą Romoje liudijo daugiau kaip keturiasdešimt vertų asmenų. „Vainikavimo apeigos vyko per visą oktavą (aštuonias dienas), esant nuostabiai giedram orui, kokio beveik niekada tuo metu šiuose kraštuose taip ilgai nebūdavo“. Tris mėnesius į iškilmes kviečiami tikintieji, apie du mėnesius puošiama bažnyčia, „tačiau ją visą nušvietė didysis altorius ir paveikslas“, virš kurio „kaip padangtė buvo pritaisyta karūna“, prie karūnos kryžiaus ėjo mirgantys auksiniai spinduliai, kuriuose Šv. Dvasia nešė karūną Mergelei Marijai. Penkeri triumfo vartai žymėjo penkias lotyniško vardo MARIA raides. Ant Vilniaus jėzuitų akademinės kolegijos vartų buvo įrašas „Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas: nuo jo einančiame į paveikslą papieryj įrašyta: „Iš manęs pagrobta, Tau išsaugota…“. Nuolatos aukojamos Šv. Mišios, votai, sakomi pamokslai, teikiamas Sutvirtinimo sakramentas.
Vainikavimo iškilmės prasidėjo trečią valandą ryto Šv. Mišiomis ir vyko iki pirmos valandos dienos, „daugiau kaip šimtas kunigų prakaitavo klausydami išpažinčių, teikdami atgailaujantiems išrišimą ir atgaivindami jų sielas dieviškuoju pastiprinimu“. Giedant „Benedictus“, karūnos buvo nešamos ant pagalvėlių, perskaityta brevė (raštas), suteikianti visuotinius atlaidus, chorui giedant „Sveika, Dievo Tėvo Duktė, sveika, Dievo Sūnaus Motina, sveika, Šventosios Dvasios Sužadėtine. Priimk karūną, kurią Tau Viešpats paruošė nešioti per amžius“ vyskupas laiptais užlipo „prie stebuklingojo Švč. Mergelės Marijos su Mažučiu Jėzumi paveikslo vainikuoti“. Po vainikavimo pamaldos laikomos „su procesijomis einant apie bažnyčią, kasdien rytą ir vakare sakant pamokslus: lenkiškai po du, kartais tris keturis /?/ ir po vieną, kartais po du lietuviškai, su Šv. Votiva į Švč. Mergelę Mariją“, o „garbingasis vainikuotojas visų avių labui kasdien dalyvavo viešose pamaldose“. Rugsėjo 11 d. iškilmingai buvo ginamos tezės apie stebuklingojo Trakų paveikslo kilmę, malones ir garbinimą, 12 d. „laikomos iškilmingos egzekvijos už kilniuosius karūnų ir Trakų bažnyčios fundatorius, už Švč. Motinos garbintojus, ypač Trakų paveiksle. <…> Sunku suskaičiuoti, kiek žmonių per tą visą savaitę gavo dvasinę paramą… Užteks pažymėjus, kad, be nesuskaičiuojamų aukotojų ir Komuniją priėmusių, keletas aukštos kilmės asmenų ir apie šešiasdešimt bajorų metė kas Liuterio, kas Kalvino erezijas, kas schizmą (pravoslaviją).  Vyskupas Konstantinas (Kazimieras Bžostovskis) – vainikuotojas, perduodamas karūnas Trakų klebonui Marcijonui Šaniavskiui pasakytoje kalboje karūnas įvardijo kaip „pilietinė karūna (coronacivica)“, gelbėjanti nuo galutinio pražuvimo, „apgulimo (obsidionis)“, „sienų apgynimo (muralis)“– nuo priešų, „karališkoji karūna Regium diadema pergalingai valdančios Marijai galvai Romos Bažnyčios uždedama, kad tokiu būdu Dieviškajai Motinai būtų atiduota garbė už tą, kad ji nuo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro Vytauto Didžiojo laikų spindi šioje vietoje ir visoje Lietuvoje, kad išsklaidė tautą temdžiusią tamsą, tartum žaibo paliestus išsklaidė neištikimybės maro baisumus, nuodingus jos garbei. Ad M. D. T. O. M. Gloriam: Stebuklingosios Dievo Motinos, Maloningosios ir Gailestingosios, Garbei.“
Kad Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslas garsėjo malonėmis ir buvo vienas svarbiausių Lietuvoje liudija ir tai, kad yra išlikusių daug jos sekinių – kopijų. Apie Jos stebuklus rašė ir odes jai skyrė (M. K. Sarbievijus) aukštą padėtį kadais Lietuvoje ir Lenkijoje turintys asmenys. 1718 m. rugsėjo 4 d. vainikuotas, jis tapo pirmuoju Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje popiežiaus vainikuotu paveikslu, kuris tituluotas Lietuvos globėjos ir Ligonių užtarėjos titulais. Dar vertėtų pridurti, kad tai ir ikona Nikopėja (graikiškai — Pergalingoji, Pergalę nešančioji). Legendos teigia, kad šio pradinio atvaizdo kūrėjas yra apaštalas ir evangelistas Šv. Lukas. Bizantijoje Jos atvaizdas buvo kaldinamas monetose ir valdovų antspauduose, Ji buvo laikoma imperatoriaus namų globėja, užtarėja karuose (padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui (1087–1143) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį). Būtent ta intencija, reikia manyti, Vytautui Bizantijos imperatorius Manuelis II Paleologas su visu krikščionišku nuoširdumu ir dovanojo paveikslą, kad saugotų Vytauto valdovo namus siaurąja ir Lietuvą plačiąja prasme.
Apie mūsų laikų stebuklus. 2016 m. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią privačiu vizitu aplankė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pjetras Parolinas (Pietro Parolin). Tai yra pirmasis tokio aukšto rango Vatikano valstybės diplomatas, aplankęs ir priklaupęs pagarbinti Trakų Dievo Motinos. Trakų šventovė su garsėjančiu stebuklais Švč. Mergelės Marijos atvaizdu įtraukta į Jono Pauliaus II piligrimų kelią. Stebuklas jau ir tai, kad Trakų bažnyčioje nuo 1966 m. tarnystę eina monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas (emeritas), kuriam teko garbė ir laimė prisiliesti prie Šventųjų relikvijų, kurio pastangų dėka paveikslas buvo restauruotas, o rastas lobis išsaugotas ir nepaliestas, pagal visus inventorinių bažnyčios knygų įrašus, nepraradęs nė kruopelytės savo sakralios ir nominalios vertės. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ir Šv. evangelisto Jono bažnyčia nė karto nebuvo uždaryta, paversta sandėliu ar MTS (mašinų-traktorių stotis), joje nuo Vytauto laikų nenutrūkstamai aukojamos šv. Mišios ir jei reikėtų pateikti daugiau stebuklų, „…turėčiau plunksnai pridėti didesnę iškalbą…“ (vyskupas K. K. Bžostovskis).
Trakų viešoji biblioteka dėkinga už galimybę savo fonde turėti minėtos knygos unikalų egzempliorių „Trakų žemės“ ir „Vorutos“ redaktoriui Juozui Vercinkevičiui. Belieka su nekantrumu laukti ir tikėtis trečio šios knygelės leidimo, gal net albumo, su vertimu iš lotynų kalbos į lietuvių kalbą, papildyto kiek įmanoma gausesnėmis iliustracijomis, prie kurio pasirodymo galėtų prisidėti visi geros valios Trakų krašto žmonės, aukodami gal net į tuo tikslu sukurtą sąskaitą, idant ir šiandien ieškantys užtarimo ir paguodos kreiptųsi į mūsų visų amžinąją Motiną – „Marija Marija, skaisčiausia lelija, Dangaus karaliene šviesi…“, o garsas ir stebuklai apie Trakų Švč. Mergelę Mariją, Dievo Motiną, sklistų ir mūsų kartoje…, nes, kaip sakė Popiežius Pranciškus 2015 m. vizito Paragvajuje metu, šv. Mišių homilijoje, Kaakupe Marijos šventovėje – „…Marija visada yra su Dievo tauta. Tikintys žmonės yra jos šeima. Marija neturi nieko savo, ji neturi nieko naujo, ką mums galėtų pasakyti, ji tik tyliai palydi mūsų tikėjimą…“ lt.radiovaticana.va

Rasa SELICKAITĖ,
Trakų viešosios bibliotekos
vyr. bibliografė