[1]
Europos Taryba 2016 m. rugsėjo 22–23 d. Venecijoje surengė susitikimą, siekdama aptarti Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencijos įgyvendinimo rezultatus bei perspektyvas. Susitikime dalyvavo ekspertai iš Europos šalių, ratifikavusių, pasirašiusių bei „galvojančių“ pasirašyti šį dokumentą. Priešingai nei kiti dokumentai, kuriuose daugiau kalbama apie kultūros paveldo apsaugą instituciniame lygmenyje, Faro konvencija akcentuoja visuomenės svarbą dalyvaujant kultūros paveldo apsaugos procese, tačiau mūsų šalyje dokumentas vis dar nėra ratifikuotas.
Europos Tarybos susitikime Lietuvai atstovavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė. Susitikimo metu buvo diskutuojama apie Faro konvencijos reikšmę ir turinį. Venecijoje akcentuotas bendruomenių vaidmuo kultūros paveldo valdyme, siekiant tvaraus ir kolektyviai atsakingo požiūrio. Dokumentas grindžiamas piliečių teisėmis dalyvauti kultūriniame gyvenime, kaip tai apibrėžta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Įdomu ir nauja tai, jog Faro konvencijoje paveldas traktuojamas kaip besitęsiantis procesas, o ne baigtinis veiksmas, pabrėžiant skirtingų naratyvų lygiavertiškumą. Joje teigiama, kad kultūros paveldas reprezentuoja išteklius, kurie skatina dialogą, demokratinius debatus ir atvirumą tarp skirtingų kultūrų. Austrijos, Latvijos, Kroatijos, Italijos atstovai dalinosi gerosiomis patirtimis. Iš pranešimų tapo aišku, jog nei viena šalis, pasirašiusi ar ratifikavusi šį dokumentą, nesusidūrė su nenumatytomis problemomis ar neigiamais padariniais.
Faro konvencija jau pirmajame straipsnyje įtvirtina neatsiejamą piliečių teisę į kultūros paveldą bei teisę pripažinti individualią ir kolektyvinę atsakomybę už kultūros paveldą. Tame pačiame straipsnyje pabrėžiama, jog kultūros paveldo išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas turi tapti žmogaus vystymosi ir gyvenimo kokybės tikslu. Dokumente kalbama ne apie pačią kultūros paveldo apsaugą, kurią detaliai reglamentuoja Europos Tarybos parengtos Europos architektūros, Europos kraštovaizdžio ar Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos, o apie visuomenę ir kultūros paveldo reikšmę visuomenei. Konvencija nebeskiria dėmesio teisiniam ir administraciniam kultūros paveldo apsaugos mechanizmui, kuris buvo nustatytas dar Granados ir Valetos konvencijose.
Europos Taryba – tarptautinė tarpvyriausybinė, 47 Europos valstybes vienijanti bei seniausia Europos organizacija, kuri gina žmogaus teises, demokratiją ir teigia, jog demokratijos siela yra kultūra. Europos Tarybos vizija – demokratinė, dinamiška, integrali ir kūrybiška Europos visuomenė. Ši organizacija akcentuoja, jog būtent kultūrinių skirtumų įvairovė yra demokratijos varomoji jėga, o bet kokiam teisingam ir taikiam sprendimui pasiekti reikalingos išsamios diskusijos. Europos Taryba dažnai vadinama Europos „demokratijos sąžine”, nes jos dokumentuose kultūra nurodoma kaip svari priemonė, padedanti spręsti skaudžias Europos žmogaus ir tautinių mažumų teisių, ksenofobijos, nepakantumo, prievartos ir kitas problemas.
Europos Taryba, siekdama demokratijos įtvirtinimo bei visuotinio žmogaus teisių laikymosi, 2005 m. Faro mieste Portugalijoje pakvietė valstybes nares pasirašyti Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei konvenciją, kuria siekė stiprinti egzistuojančias Europos Tarybos priemones, skirtas savitiems kultūros paveldo aspektams. Konvencija, skirta paveldo, paveikto globalizacijos, naudojimo ir vystymo etikai bei principams, pradėjo veikti 2011 metais. Ją ratifikavo 17 šalių: Armėnija, Austrija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Gruzija, Vengrija, Latvija, Liuksemburgas, Moldova, Montenegro, Norvegija, Portugalija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ukraina ir Makedonija. Albanija, Belgija, Bulgarija, Italija ir San Marino yra pasirašę ir rengiasi ratifikavimui. Dar keletas šalių dalyvauja pasirašymo procese.
Nors Lietuva Europos Tarybos nare tapo 1993 metais, į Faro konvenciją politiniame lygmenyje žiūrima atsainiai, kai tuo metu kaimyninė Latvija netrukus po konvencijos priėmimo suskubo ją pasirašyti ir ratifikuoti. Kita vertus, pastaruoju metu „Faro dvasia” pastebimai sklando ir Lietuvoje, nes auga aktyvios, įvairiais būdais paveldosaugos procesuose dalyvaujančios bendruomenės, kurioms rūpi kultūros paveldas. Akademinė visuomenė vis dažniau nagrinėja Faro konvencijos nuostatų reikšmę.
Europos Taryba ragina Lietuvą prisijungti prie Faro konvencijos. Ar Lietuva pasirašys šį dokumentą? Ar ji mūsų visuomenei mažiau svarbi ir reikalinga negu kitoms Europos valstybėms? Norisi tikėti, kad tai tik laiko klausimas. Faro konvencijos priėmimas pakylėtų Lietuvą į demokratijos viršūnes, priartintų prie pažangiai ir moderniai mąstančių demokratinių valstybių.
[2]
Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros
paveldo komisijos informacija
Evelina KARALEVIČIENĖ,
Lietuvos Respublikos valstybinės
kultūros paveldo komisijos pirmininkė