Artėjant savivaldos rinkimams ir įsibėgėjant priešrinkiminei agitacijai, šilumos kainos tema plačiai eskaluojama rajono ir šalies žiniasklaidoje,socialiniuose tinkluose, o ypač gyventojų tarpe. Kandidatų, pretenduojančių į savivaldybės tarybą ar merus, pasisakymuose netrūksta pagyrų bei reklamos sau, o politiniai oponentai gausiai „apdovanojami“ aršia kritika ir atvirais kaltinimais. Kai kam susižavėjimą kelia tie, kurie kiek įmanydami keikia dabartinę rajono valdžią neveiklumu ir netgi neveiksnumu dėl šilumos kainos mažinimo, vardindami savo „nuopelnus“ ir „pažangą“ šioje srityje. Kitiems, klausantiems tokio savęs liaupsinimo ir butaforinių „pažadų“, kyla natūralus noras ne tik paneigti įžūliausią melą, bet ir užduoti keletą, greičiausiai tapsiančių retoriniais, klausimų. Juk turi teisę gyventojai išgirsti tiesą, kokia ji bebūtų ir, suprantama, iš specialistų lūpų, kurie apie šią „virtuvę“ geriausiai išmano, nes nuolat joje dirba.
Ko gero kiekvienas Trakų ir Lentvario miestų gyventojas, gaunantis kas mėnesį sąskaitą už šildymą, jau žino – sąskaita gali būti mažesnė, bet tai tik vieno vienintelio žmogaus valioje. Kaip didžiausias visų laikų žygdarbis, pradedant nuo UAB „Prienų energija“ atsiradimo Trakų rajone, įvardijamas šilumos kainos sumažėjimas vieno asmens pastangų dėka. „Kas tas geradariu save laikantis“,– paklausite. O gi buvęs meras Vytautas Zalieckas. Ir visai nesvarbu, kad pats šio pasiekimo autorius, negali tiksliai atsakyti, kiek gi jam pavyko sumažinti šilumos kainą – ar 7, ar 8, ar 4 ct (atitinkamai 0,02, 0,023 ir 0,012 eurų) už vieną šilumos kilovatvalandę. Taip pat nesvarbu, kad statistinėje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos suvestinėje kiekvieną kartą jam kalbant apie savo pasiekimą, mūsų rajono kaina nurodoma tai paskutinė Lietuvoje, tai kažkur per vidurį, tai pakeliama į lentelės viršų ir užima garbingą 10-12 vietą Lietuvos mastu. Tai nereikšmingos smulkmenos, kurios atsiranda gal nuo nuotaikos, o gal nuo oro, juk svarbiausia yra tai, kad tik jam pavyko „sutramdyti koncesininką“ ir šilumos kainą sumažinti. O tiksliau – suderėti. Būtent, s u d e r ė t i. Nenustatyti, nesuskaičiuoti, kaip to reikalauja šilumos kainų nustatymo metodika. Lietuvos Respublikos įstatymai reikalauja tą atlikti skaidriai ir sąžiningai, o ne suderėti. Kuo tokios derybos su koncesininku dėl kainos skiriasi nuo kitų derybų? Niekuo. Derybų rezultatas – yra abipusės naudos produktas. Štai čia mano pirmasis retorinis klausimas:
– Jeigu trimis centais už šilumos kilovatvalandę koncesininkas „sutiko“ sumažinti kainą, tai kas buvo ,,suderėta‘‘ mainais?
Ką daryti tam, kuriam visgi rūpi gauti atsakymą į šį klausimą? Jeigu šilumos tiekimas yra viešasis interesas, vadinasi visi sprendimai turi būti vieši. Ir jeigu tokį ,,žygdarbį‘‘ buvęs meras atliko 2013 metais, tikslinga būtų paieškoti atsakymo viešojoje erdvėje ir grįžti į netolimą praeitį:
– 2013 m. rugpjūčio 29 d. Trakų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. S1-219 „Dėl UAB „Prienų energija“ 2005–2014 m. atliktų ir planuojamų atlikti investicijų į Trakų šilumos ūkį investicinio plano – ataskaitos derinimo“ derina (legalizuoja) UAB „Prienų energija“ virš 3 mln. litų investicijas, kurios buvo suderintos koncesininko Valstybinėje kainų ir energetikos komisijoje be savivaldybės žinios ir pažeidžiant savivaldybės nustatytą investicijų derinimo tvarką.
– 2013 m. rugpjūčio 29 d. Trakų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. S1-218 „Dėl koncesijos sutarties pakeitimo patvirtinimo“ patvirtino koncesijos sutarties pakeitimą Nr. 4, kuriuo prieš terminą buvo grąžinti Aukštadvario ir Senųjų Trakų šilumos ūkiai, kaip nereikalingi koncesininkui, nors tai ir prieštaravo pačiai koncesijos prasmei, tačiau kartu su tuo Trakų rajono vartotojai prarado dalį koncesijos mokesčio. Tuo pačiu koncesijos sutartyje atsirado 0,5 mln. litų vertės įsipareigojimas iki 2016 metų šildymo sezono renovuoti turtą, kuris nepriklauso nei savivaldybei, nei Trakų šilumos tinklams, bet labai pamalonintų koncesininką.
Tuo pačiu, lygiagrečiai savivaldybėje buvo deramasi dėl šilumos kainos vartotojams. 2013 metų spalio 21 d. taryboje buvo patvirtinta nauja bazinė šilumos kaina. Taip, lyginant su ankstesne, ji buvo mažesnė beveik 3 centais už kilovatvalandę. Bet niekas nepastebėjo, kad naujoje, mažesnėje kainoje pastovioji dedamoji, toji kainos dalis, kuri bazinėje kainoje trejus metus praktiškai nejuda, išaugo dviem centais.
Bet tai buvo apčiuopiama, svaiginanti „pergalė prieš koncesininką“, kuri buvo matoma ir pateikiama vartotojui, kaip ilgo, sunkaus ir kryptingo darbo rezultatas. Pagirios prasidėjo po kelių mėnesių, kai sulaukėme pirmųjų gyventojų skambučių ir laiškų. Jie skundėsi, kad džiaugsmo dėl mažesnės šilumos kainos taip ir nepatyrė, nes sąskaita nesiskiria nuo tų, kurias mokėjo pernai. Susikeitė skaičiai vietomis: sumažėjo skiltyje „kaina už kWh“, padidėjo pačių „kWh“.
Bet ar galėjo būti kitaip, kai derybų partneris neturi patikimo partnerio reputacijos? – tai antrasis retorinis klausimas šiandien. Net naujoji Lentvario biokuro katilinė, pastatyta su dideliu atotrūkiu nuo darbų grafiko ir pagaliau parodžiusi dūmą 2014 metų vasario mėnesį, nepataisė susidariusios padėties. Tačiau tai nesutrukdė iškilmingai perkirpti atidarymo juostelės 2014 metų birželį ir atidarymo proga skelbti Trakų rajono šilumos vartotojams žinią, kad baigėsi jų vargai dėl didelių šildymo sąskaitų…
Nauja, patikslinta šilumos kaina buvo pateikta savivaldybei lygiai po metų, kaip to reikalauja šilumos kainų nustatymo metodika, t. y. 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Koncesininkas, puikiai išmokęs derėtis dėl šilumos kainos, nesivargino per daug suskaičiuoti kainos vartotojų naudai, juk derybose nebūna pralaimėjusių. Ypač, kai tos derybos dvišalės, o tų derybų pasėkmes apmoka kiti.
Tik šį kartą nepavyko. To nesuprato niekas. Pirmiausia nesuprato tie, kurie iki šiol nepraleidžia progos pasigirti savo „gerais darbais“, net nesuvokdami, kad už jų nugaros dar stovi būrys padorių, jaučiančių didelę atsakomybę prieš savo rinkėją ir dar didesnę gėdą už savo lyderį, politikų. Nesuprato koncesininkas, kodėl šį kartą nėra ir nebus jokių derybų, kodėl ataušo seniai paruošta kava Prienuose laukiant derybininkų iš Trakų. Nesuprato Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos specialistai, kodėl jiems „nenugula“ ant stalo suderėta kaina, kurią jiems belieka patvirtinti per nustatytą mėnesį. Nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio dvejoja. O už lango jau 2015 metų vasaris.
Šiandien Trakų rajono savivaldybės merės Editos Rudelienės pastangomis šilumos sektoriuje susidarė precedento neturinti situacija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau penktas mėnuo nesuskaičiuoja Trakų šilumos kainos. Gal dėl to, kad Seimo energetikos komitetas nagrinėja Trakų merės pasiūlymus ydingai šilumos kainų nustatymo metodikai, o gal dėl to, kad sulaukėme susidomėjimo ir palaikymo iš Prezidentūros, o gal dėl to, kad pagaliau pareikalavome atsakingųjų fiksuoti ne tik žalos vartotojams padarymo faktą, nustatyti jos dydį, ir numatyti jos kompensavimo mechanizmą?
Visi puikiai žinome, kokių priemonių turime imtis tam, kad būtų sumažinta šilumos kaina – turime renovuoti daugiabučius namus, šilumos trasas, katilines, brangias gamtines dujas keisti biokuru ir t.t. Rinkimų išvakarėse tą girdime iš kiekvieno matomo politiko lūpų. Bet svarbiausio dalyko nepasakė nei vienas iš jų! Todėl atsakingai pareiškiu, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio komanda nesiderės dėl šilumos kainos su niekuo. Tik skaidrus ir sąžiningas kainos nustatymas, pagrįstas tikrais skaičiais ir šilumos tiekėjo veiklos griežčiausia kontrolė gali užtikrinti stabiliai mažėjančią šilumos kainą. Principingai laikantys skaidrumo šilumos kainodaroje, įgyvendinsime ir daugiabučių bei šilumos ūkio renovaciją, juolab dėl to vieningai pasisako visos Trakų rajone esančios politinės jėgos.
Jelena Jočionienė,
LR Liberalų sąjūdžio kandidatė į
Trakų r. savivaldybės tarybą
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LR liberalų sąjūdžio rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 110
