Vandentiekio tinklai pasiekė Lentvario miestą
Keletą metų Trakų rajono savivaldybės žadėtas vandentiekis iš Varnikų vandenvietės pagaliau pasiekė Lentvario miestą. Magistralinių vandentiekio tinklų Varnikai – Lentvaris tiesimo darbai buvo pradėti 2013 metų balandžio 26 d. Pasak bendrovės „Trakų vandenys“ direktoriaus Valdo Račkio, vandentiekio tinklai jau nutiesti, dabar atliekami derinimo darbai su suinteresuotomis tarnybomis ir įstaigomis. Kai šie derinimo darbai bus baigti lentvariečiams bus pradėtas tiekti geriamasis vanduo iš Varnikų vandenvietės.
Planuojama, kad naujojo vandentiekio derinimo darbai bus baigti po trejeto savaičių. Naujasis vandentiekis į Lentvario miestą buvo nutiestas pagal projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Trakų rajone (Aukštadvaryje, Trakuose, Varnikuose, Lentvaryje, Rūdiškėse, Onuškyje, Paluknyje) Šio projekto įgyvendinimui buvo skirta 23 323 181,30 litų : iš 2007 – 2013 m. ES Struktūrinės paramos Sanglaudos fondo: 19 824 659,45 lito, iš Lietuvos Respublikos biudžeto: 2 332 312,86 lito, likusios lėšos: 1 166 208,99 lito – bendrovės „Trakų vandenys“ investicijos.
Pastate naują vandenvietę Varnikuose
Galimybė nutiesti vandentiekio tinklus į Lentvario miestą atsirado 2010 metais pastačius naują vandenvietę rytinėje Lukos ežero pusėje, prie Varnikų kaimo. Šioje vietoje buvo išgręžti penki nauji arteziniai gręžiniai, suręstas naujas vandenvietės pastatas, sumontuoti vandens gerinimo ir nugeležinimo įrenginiai, įrengta patalpa operatoriui, įdiegta automatinė valdymo, apskaitos ir vandens kokybės kontroliavimo sistema. Operatorius gali stebėti ne tik vandens tiekimo, nugeležinimo bei kitas operacijas.
Geriamasis vanduo tiekiamas ne tiesiogiai iš artezinio gręžinio, o išvalomas nuo geležies bei mangano ir nukreipiamas į švaraus vandens rezervuarą, o vėliau patenka pas vartotojus.
Pagal šį projektą buvo atliekama vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra bei inžinierinių objektų statyba, nutiesti vandentiekio tinklai iš Varnikų į Trakų miestą ir Senųjų Trakų gyvenvietę.
Pagal rangos sutartį, projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra (Trakai, Varnikai, Lentvaris, Rūdiškės II) vykdo bendrovės „Meyer& John GmbH& CO.KG“ Vilniaus filialas.
Padaugės geriamojo vandens vartotojų
Buvo planuojama darbus užbaigti anksčiau nei numatyta projekte, bet, pasak bendrovės „Trakų vandenys“ projektų vadovo Pavelo Žeromskio, atsirado sunkumų tariantis su gyventojais, per kurių nuosavą žemę, turėjo būti tiesiami inžinieriniai tinklai, todėl darbai užsitęsė. Kartu su vandentiekiu į Lentvario miestą buvo tiesiamas ir antrasis buitinių nuotekų slėginis 6,53 kilometrų ilgio vamzdynas, kadangi statant Lentvario nuotekų valymo įrenginius, nebuvo numatytas atsarginis buitinių nuotekų vamzdynas, todėl avarijos atveju, iškiltų grėsmė Trakų miestui ir Senųjų Trakų gyvenvietei. Taip pat iš Varnikų į Lentvarį nutiesti magistraliniai vandentiekio tinklai, kurių ilgis 14, 5 kilometro. Vandentiekio vamzdžiai buvo klojami vienas šalia kito iki posūkio į Trakų miškų urėdiją. Šioje vietoje vandentiekio magistraliniai tinklai išsiskiria, jie buvo prijungti prie esamų Lentvario vandentiekio tinklų dviejose vietose, kad avarijos atveju, vanduo būtų tiekiamas kita vamzdyno atšaka.
Viena vandentiekio trasa nutiesta pro Miškininkų gatvę ir Rubežiaus kaimą, todėl bus galimybė prijungti naujus vartotojus. Kita magistralinio vandentiekio linija nutiesta po geležinkeliu ir pasiekia Lentvario miesto Pievų gatvę. Antra linija nutiesta palei Trakų gatvę ir pasiekė Geologų gatvę, todėl atsirado galimybė vartoti Varnikų vandenvietės vandenį ir šių gatvių gyventojams.
Nauja vandentiekio trasa pasiekė ir Pietinę Lentvario dalį. Nuo Saulės ir Vilties gatvėse esančio vandentiekio tinklo, nauja trasa pasiekė Vilties gatvę iki Medeinos gatvės, toliau iki Račkūnų gatvės. Birutės gatvėje ir Konduktorių gatvėse esantis vandentiekio vamzdynas pakeistas. Nauja vandentiekio trasa paklota Atgimimo gatvėje, todėl ir šios gatvės gyventojai galės vartoti Varnikų vandenį. Atgimimo ir Fabriko gatvių sankryžoje naujieji magistraliniai vandentiekio tinklai prijungti prie esamų miesto tinklų. Šioje vietoje sumontuota sklendžių sistema, numatant perspektyvinį vandentiekio prijungimą į Vilniaus miesto pramoninę ir gyvenamąją zonas.
Džiugi žinia Lentvario miesto gyventojams
Lentvariečiai daug metų reikalavo Trakų rajono valdžią pasirūpinti Lentvario vandenvietės tiekiamu vandeniu, nes niekam ne paslaptis, kad vandenvietės gręžiniai yra apie penketą šimtų metrų atstumų nuo buvusio buitinių ir pramoninių atliekų sąvartyno. Šioje vietoje prieš atidarant Kariotiškių buitinių atliekų sąvartyną, buvo vežamos iš Vilniaus miesto ir aplinkinių vietovių buitinės, pramoninės, medicininės ir kitokios atliekos. Sąvartynas atsirado savavališkai, be privalomo leidimo ir žemės sklypo parengimo, tačiau kažkodėl aplinkosaugininkai daug metų tylėjo ir tokios nusikalstamos veiklos nesustabdė. Nekontroliuojamai verčiamų pavojingų medžiagų filtratas sunkėsi į gruntą ir kėlė pavojų Lentvario vandenvietei. Nors vėliau sąvartynas buvo uždarytas, jo keliamas pavojus požeminiam vandeniui išliko. Lentvariečiai su nerimu vartojo vandenį ir vis laukė problemos sprendimo. Trakų rajono savivaldybė buvo užsakiusi Geologijos tarnybai sąvartyno poveikio Lentvario vandenvietės vandeniui tyrimus.
Atlikę tyrimus geologai teigė, kad požeminio vandens judėjimo nuo sąvartyno kryptis aplenkia Lentvario vandenvietę, todėl jų nuomone, nėra pavojaus, kad geriamasis vanduo bus užterštas pavojingais sąvartyno teršalais.
Lentvariečiai buvo sunerimę, kai vienoje televizijos laidoje buvo parodytas reportažas apie Lentvario vandenvietės vandenį, kuriame remiantis bendrovės „Vilniaus geologija“ ir bendrovės „Grota“ atliktais tyrimais, buvo teigiama, kad viename iš Lentvario vandenvietės gręžinių, buvo nustatytas leistinas higienos normas viršijantis nitratų kiekis.
Trakų rajono valstybinės veterinarijos tarnybos viršininkas – rajono valstybinis veterinarijos inspektorius Algirdas Bertašius paneigė šiuos nugąstavimus, remdamasis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamento atliktais tyrimais. Pagal šiuos tyrimus iš Lentvario vandenvietės gyventojams tiekiamas vanduo atitinka Lietuvos higienos normas. Tačiau A. Bertašius Trakų rajono savivaldybei pasiūlė Lentvario vandenvietę uždaryti, kadangi šios vandenvietės gėlo vandens eksploatacinius išteklius sudaro tik gruntinio vandens srautas ir atmosferiniai krituliai, o arteziniai šuliniai yra šalia rekultivuoto buitinių ir pramoninių atliekų sąvartyno.
Dabar lentvariečiai džiaugiasi nutiesta vandentiekio linija iš Varnikų vandenvietės ir laukia, kad kuo greičiau iš kranų pradėtų tekėti geresnės kokybės vanduo.
Lentvario komunalininkų rūpesčiai
Bendrovės „Trakų vandenys“ Lentvario skyriaus viršininkas Algimantas Lankas džiaugiasi, kad Lentvario miesto gyventojai netrukus pradės vartoti vandenį iš Varnikų. Nors įgyvendinant projektą pečius slegia daug rūpesčių, bet, pasak A. Lanko, džiugu, kad jo vadovaujamo skyriaus veikla pereina į naują lygmenį. Vanduo gyventojams jau bus tiekiamas ne tiesiogiai iš Lentvaryje esančių artezinių gręžinių, o atkeliaus paruoštas vartojimui iš Varnikų vandenvietės.
Šiuo metų Lentvario miesto vandenvietėje yra dvylika artezinių gręžinių, iš jų aštuoni yra eksploatuojami. Kai lentvariečiams bus pradėtas tiekti vanduo iš Varnikų, visi šie gręžiniai bus uždaryti.
A. Lankas sakė, kad jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai aptarnauja ir Lentvario nuotekų valymo įrenginius, o vandentiekiu rūpinasi devyni darbuotojai. Iš viso skyriuje pluša 24 darbuotojai. Lentvario skyriaus darbuotojai taip pat aptarnauja gyventojus, kurie savo sodybose turi įsirengę buitinių nuotekų surinkimo rezervuarus.
Lentvario miesto gyventojai per parą sunaudoja nuo 1000 iki 1400 kub. metrų vandens.
Įgyvendinus projektą atsirado galimybė prisijungti prie miesto vandentiekio gyventojams, kurie šia paslauga nesinaudojo. A. Lankas sakė, kad Atgimimo gatvės gyventojai jau gali naudotis vandentiekiu, taip pat galės naudotis ir dalis Medeinos, Vilties, Pievų, Saulės gatvės gyventojų.
A. Lankas sakė, kad ateityje numatoma prašyti lėšų iš ES fondų ir nutiesti vandentiekio tinklus naujuose miesto kvartaluose besikuriantiems gyventojams, o taip pat renovuoti pasenusius ir dažnai gendančius vandentiekio tinklus.
Kęstutis Petkūnas
Autoriaus nuotr.