[1]
Gegužės 16 d., penktadienį, 17 val. Trakų salos pilyje atidaroma menininko Vido Bizausko autorinės juvelyrikos darbų paroda.
Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus ir Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga.
Vidas Bizauskas gimė 1961 m. Šiauliuose pedagogės ir spaustuvės darbuotojo šeimoje. Kaip tik tėvas, savamokslis juvelyras, Vidą supažindino su auksakalio amato subtilybėmis, ir didžiavosi jaunesniojo sūnaus pasirinkimu. 1976–1980 m. V. Bizauskas mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, metalo apdirbimo skyriuje. Vėliau, 1981–1985 m. studijavo metalo plastiką Estijos Respublikos Talino dailės institute. 1986 m. pradeda dalyvauti parodose. Nuo 1995 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1998 m. Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos narys. 2008 m. kovo mėn. išrinktas Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos pirmininku.
V. Bizausko kūrybos spektras labai platus. Matydamas autoriaus kūrinius instinktyviai jauti, kaip gamtos sukurtas gintaras ar perlas pats pakužda autoriui savo norus: kokio aptaiso ir kokių akmenėlių – kaimynų pageidautų. O kartais regi, kaip atsiranda aiškios, geometrinės formos, jungtys, lyg iš filmų apie ateitį atklydusios konstrukcijos. Tada iš tiesų supranti, kad žmogus gimęs po Dvynių ženklu: iki šiol jame grumiasi du pradai – racionalusis matematinis ir meniškasis jautrusis. Taip ir kūriniuose dažnai susitinka griežtos lakoniškos metalo plastikos formos ir spontaniška brangiųjų akmenų tapyba. V. Bizausko juvelyrika kartais žiūri į žmogų vaiskiomis mėlynomis safyrų, kartais drumstai girtomis topazų akimis. O kartais atsiveria deimantų akivarais, vis traukiančiais į skirtingas gelmes. Saviraiškos būdais pasirinktos technikos – liejimas, kalinėjimas, gaubimas bei graviravimas – ir puošybos įvairovė. Skirtingomis technikomis sukurti kūrinių paviršiai žavi ne tik akis – juos malonu, gera liesti. Rankas jie stebina miniatiūriniais reljefo pokyčiais – naudodamas mikroskopą kūrėjas juos išraižo tarsi papiliarinėmis linijomis. Šio menininko sukurta juvelyrika niekada nebus tik prabangus fetišas.
Pasak Trakų istorijos muziejaus direktoriaus Virgilijaus Poviliūno, salos pilis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio valia turėjusi tapti jo sosto vieta, kurioje būtų jo iždas ir insignijos. Pilies buvusios iždinės patalpose įrengtą nuolat veikiančią monetų lobių ekspoziciją harmoningai papildys šiuolaikinės auksakalystės paroda. Ji taip pat pratęsia senąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas, kai pilyje saugomą iždą sudarė ne tik to meto apyvartiniai pinigai, bet ir meno dirbiniai, tauriųjų metalų papuošalai, stalo indai, ginklai.
Artėjant vasarai Vido Bizausko autorinės juvelyrikos paroda mėnesį džiugins Trakų istorijos muziejaus lankytojus.
Alvyga ZMEJEVSKIENĖ,
Trakų istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja