Pirmoji piliečio pareiga

Pirmoji piliečio pareiga. Kas nori ją atimti?

Pirmoji piliečio pareiga be kurios jis negali valstybėje gyventi, tai jo pavardė parašyta valstybine kalba. Pasas. Tai pradžia to nuo ko prasiseda jo tapimas piliečiu, nepriklausomai nuo jo simpatijų arba antipatijų, valstybinei kalbai.

Pavardės rašymas kita kalba atitolina pilietį nuo tos valstybės į negrįžtamą nuotolį.  Teisės suteikimas regionui į metrikaciją nebe valstybine kalba, nutolina tą regioną nuo valstybės. Kitaip sakant, tai labai svarbios valstybinės teisės atėmimas ir atidavimas  regionui. Tai jau autonomijos pradžios įteisinimas. Reikia užsimerkti, kad to nematytum.

Visos pasakos, jog tai leidžiama padaryti Lenkijoje, praktiškai ir lieka pasakomis. “Turėti teisę“ ir naudotis tomis teisėmis yra labai tolimi dalykai. Mes tarybiniais laikais turėjome “demokratiškiausią konstituciją“, pagal kurią bet kada galėjome išstoti iš Tarybų sąjungos…Žinom rezultatus.

Vilnius (ir Vilniaus rajonas) visada, net ir Rusijos okupacijoje buvo Lietuvos ribose, išskirus pokarinį 20 metų Lenkijos okupacijos laikotarpį, tačiau ir čia jie buvo “Vidurio Lietuvoje“. Lenkų okupacijos periodas pasižymėjo brutalia polonizacija, jaučiama iki šiolei.(Mano bendradarbis Varnas tada prarado savo pavardę ir tapo lenku Voroneckiu.) Taigi, šiuo tamsiuoju istorijos periodu, atnešusiu mūsų tautai nesuskaičiuojamus nuostolius, vargu ar galima vadovautis. (Neperskaičius Mykolo Biržiškos “Vilniaus Golgotos“)

Labai įdomu kaip klostėsi įvykiai Lietuvoje įteisinus valstybinę lietuvių kalbą ir lietuviškas pavardes. Čia nelietuviškoms pavardėms nors ir buvo taikomos lietuviškos formos, tačiau niekada pasuose nebuvo nusavinta tautybė ir religija. Kiek teko domėtis caro laikų dokumentais lietuviai pasirašydavo rusiškai. Dabar, prasidėjus žemės reformai, reikėjo pasirašyti lietuviškai. Nelengva, ne visi tai galėjo. Gelbėjo tai ,jog dauguma mokėjo skaityti maldaknyges ir kantičkas, pažino spausdintas lietuviškas raides. Tai taip ir “drukavojo“ savus parašus. Na, kuris ir to nesugebėjo, dėjo tris kryželius. Lengvino tas , kad nereikėjo viso vardo ir pavardės, pakako vardui vienos raidės. Mūsų kaimynės Motiejūnienės palikti parašai byloja tokį suprastinimą. Ji pasirašydavo M pransiska.

Pasas svarbiausias piliečio dokumentas. Jį reikia gerbti ir saugoti. Už jo praradimą turi būti padidintos baudos. Paso savininkas visada privalo atkartoti savo pavardę taip kaip parašyta pase. Tai kalbos pradžiamokslis. Kas nori jį atimti?

Ričardas Kalytis

Naujienos iš interneto