Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kovo 24-ąją Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sprendimu minima Pasaulio tuberkuliozės diena. Ji skirta informuoti planetos gyventojus apie šią pavojingą ligą. PSO ragina susivienyti kovai su tuberkulioze, ypač laiku išaiškinant visus tuberkuliozės atvejus. Būtina padaryti viską, kad tuberkuliozė būtų visiškai likviduota. Šiandien ji išgydoma ir niekas XXI amžiuje neturėtų mirti nuo šios ligos. Manoma, kad Europoje kasdien tuberkulioze suserga maždaug 1000 žmonių.
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regione per paskutinį dešimtmetį vidutinis metinis tuberkuliozės atvejų skaičius sumažėjo 5 procentais
Pagal naujausius duomenis, pateiktus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, 2012 metais 53 PSO Europos regiono šalyse tuberkulioze susirgo maždaug 353 000 žmonių. Pateikta informacija patvirtina, kad PSO Europos regione per paskutinį dešimtmetį vidutinis metinis tuberkuliozės atvejų skaičius sumažėjo 5 procentais. Europos Sąjungos (ES) bei Europos ekonominės bendrijos (EEB) šalyse 2012 metais užfiksuota 68 000 tuberkuliozės susirgimo atvejų – taigi ligos atvejų sumažėjo 6 procentais. Iš esmės ES ir EEB šalys pasiekė penkerių metų vidutinio atvejų skaičiaus mažėjimo tikslą. Tačiau Europa dar nepasiekė numatytų tikslų gydant vaistams atsparios tuberkuliozės atvejus.
Daug kas nuveikta kontroliuojant tuberkuliozę Europos regione nuo tada, kai 2008 m. buvo paskelbtas Strateginis veiksmų planas kovai su tuberkulioze ES (Framework Action Plan to Fight Tuberculosis in the European Union), o 2011 m. priimtas Konsoliduotas veiksmų planas 2011–2015 m. laikotarpiui kovai su daugeliui vaistų atsparios ir itin gydymui atsparios tuberkuliozės prevencijai ir gydymui (Consolidated Action Plan to Prevent and Combat Multidrug- and Extensively Drug-resistant Tuberculosis in the WHO European Region 2011–2015). Vaistams atsparios tuberkuliozės gydymas tapo net tris kartus prieinamesnis nei 2011 m., tačiau ši problema neišspręsta. Vaistams atsparios bei itin atsparios tuberkuliozės atvejai sukelia rimtų dvejonių, ar pavyks pasiekti planuojamą tikslą ir išnaikinti tuberkuliozę Europoje iki 2050 m.
Iš 27 pasaulio šalių, kuriose atrandama daugiausiai vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, net 15 šalių priklauso PSO Europos regionui. Tai sudaro apie 76 400 ligonių, sergančių vaistams atsparios tuberkuliozės forma. Deja, net pusei šių pacientų nebuvo suteikta tiksli diagnozė dėl tinkamų laboratorijų trūkumo ir jie nebuvo tinkamai ir sėkmingai gydomi.
ES ir EEB šalyse pacientų, sergančių vaistams atsparia tuberkulioze, gydymas vis dar stabiliai labai žemo lygio – tik vienas iš trijų pacientų, sergančių šia tuberkuliozės forma (34 procentai), yra sėkmingai pagydomas. Daugiau nei pusė iš jų miršta, nėra tinkamai išgydomi arba neatvyksta į pakartotinę konsultaciją. Itin vaistams atsparios tuberkuliozės gydymas dar sudėtingesnis, nes pagydomi tik 25 procentai sergančiųjų.
Skubiai reikalingi nauji vaistai bei efektyvesni gydymo metodai kovai su tuberkulioze
PSO Europos regiono biuro vadovė p. Zsuzsana Jakab yra pareiškusi: „Skubiai reikalingi nauji vaistai bei efektyvesni gydymo metodai kovai su tuberkulioze. Bet to, mes turime pasiekti visus pacientus, o ne pusę jų ir ne pusiaukelėje. Pirmą kartą per 40 metų vaistai tuberkuliozės gydymui yra prieinami daugumai pacientų, tačiau jie padeda tik kai kurioms pacientų grupėms. Kiti būtini vaistai yra kliniškai tiriami. Pagrindinė naujų vaistų užduotis yra sumažinti tuberkuliozės gydymo trukmę nuo dvejų metų iki dviejų savaičių. Strategijoje „Sveikata 2020“ pabrėžiama, kad pacientų gerovė turi būti esminis mūsų tikslas.“
Europos ligų kontrolės centro direktorius Marc Sprenger tvirtina: „Jei mes negalime laiku ir sėkmingai diagnozuoti vaistams atsparios tuberkuliozės ir gydyti pacientų, tai ne tik kelia grėsmę jų gyvybėms, bet ir sudaro sąlygas plisti itin vaistams atspariai tuberkuliozei. Štai kodėl ypač svarbu visoje Europoje įgalinti sveikatos priežiūros darbuotojus, kad jie užtikrintų visiems vaistams atsparia tuberkulioze sergantiems pacientams pilną ir sėkmingą gydymo kursą.“
Tikslo sunaikinti tuberkuliozę iki 2050 m. įgyvendinimas priklauso nuo naujų vaistų bei diagnostikos ir vakcinų. PSO glaudžiai bendradarbiauja su „Stabdyk tuberkuliozę“ partnerystės iniciatyva, skatindama mokslo tyrimus naujų diagnostikos metodų, vaistų ir vakcinų srityje. 2013 metais PSO parengė Naujų vaistų tiekimo rinkai gaires. Europos ligų kontrolės centras planuoja parengti specifines gaires, siekdamas padėti ES šalims kurti naujus vaistus tuberkuliozės gydymui (iš Europos ligų kontrolės centro pranešimo spaudai, Kopenhaga, Stokholmas 2014 m. kovas 18 d.).
Tuberkuliozė – visuomenei pavojinga infekcinė liga
Tuberkuliozė – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių infekcinių ligų, kurią sukelia bakterija, vadinama tuberkuliozės lazdele (mikobakterija, Kocho bacila). Infekcijos šaltinis yra asmuo, sergantis atvirąja plaučių ar gerklų tuberkulioze – aerozoliniu (per orą su dalelėmis) būdu skleidžiantis į aplinką tuberkuliozės sukėlėjus.
Tuberkuliozė – visuomenei pavojinga infekcinė liga. Ja sergančiųjų gydymas ir priežiūra užtrunka ilgai (nuo 6 iki 24 mėn., kartais ir ilgiau) ir brangiai kainuoja valstybei, nes ligoniai ilgai – vidutiniškai 80 dienų – gydomi specializuotuose tuberkuliozės stacionaruose. Sekmingo gydymo pagrindas yra PSO patvirtinta vadinamoji DOTS (angl. directly observed treatment short) – tiesiogiai stebimo gydymo strategija.
Pagal PSO duomenis, trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis. Kasmet tuberkulioze suserga apie 8,8 mln. pasaulio gyventojų, o apie 1,5 mln. miršta.
Tuberkuliozės sukėlėjai plinta per orą ligoniui kalbant, kosint, čiaudint. Užsikrėsti tuberkuliozės lazdelėmis gali kiekvienas iš mūsų, nes gatvėmis vaikšto, drauge važiuoja visuomeniniu transportu, lankosi įstaigose sergantys, gydyti, bet neišgydyti, nesilaikantys gydymo režimo asmenys. Sveiko žmogaus imuninė sistema padeda apsiginti nuo ligos sukėlėjų, jeigu jų aplinkoje nedaug, o žmogaus organizmas nenusilpęs. Dažniausiai suserga asmenys, per mažai besirūpinantys savo sveikata, nuolat bendraujantys su sergančiais atvirąja plaučių tuberkulioze, nepaisantys asmens higienos.
Neretai ši liga tapatinama su skurdu, prasta higienos būkle, alkoholizmu, narkomanija, AIDS, todėl sergantieji tuberkulioze yra linkę slėpti savo ligą, nesigydyti.
Nors tuberkuliozės lazdelės dažniausiai pažeidžia plaučius, ligai labiau būdingi bendro negalavimo požymiai: silpnumas, nuovargis, svorio mažėjimas, naktinis prakaitavimas, nedidelis karščiavimas vakarais (37,2–37,5 ºC), sausas kosulys. Negydant šie požymiai stiprėja, gali prasidėti skrepliavimas su kraujo priemaišomis, pažeidžiami kiti organai. Specifinio, būdingo tik tuberkuliozei, simptomo nėra, tačiau užsitęsus kosuliui ilgiau nei 2–3 savaites, tikslinga pasikonsultuoti su gydytoju pulmonologu.
1993 m. PSO tuberkuliozę paskelbė pasauline problema, o tuberkuliozės kontrolę – prioritetine veikla, patvirtinta jau minėta tiesiogiai stebimo gydymo strategija – DOTS. Ši strategija – viena efektyviausių tuberkuliozės kontrolės priemonių, padėsiančių įveikti tuberkuliozę.
Strategijos esmę sudaro 5 pagrindiniai elementai:
1) vyriausybės parama, įgyvendinant tuberkuliozės kontrolės priemones;
2) naujai susirgusiųjų tuberkulioze išaiškinimas;
3) standartinis gydymas tiesiogiai stebint medicinos personalui;
4) centralizuotas, reguliarus pirmos eilės vaistų nuo tuberkuliozės tiekimas;
5) naujai išaiškintų ligonių registracija ir gydymo (įvertinant atitinkamą laikotarpį) analizė po 12–15 mėn. nuo gydymo pradžios.
Pagrindinis dėmesys skiriamas etiologinei diagnostikai ir tiesiogiai medicinos personalo stebimam gydymui.
Lietuvoje daugiausia žmonių serga vaistams atspariomis tuberkuliozės formomis
Tuberkuliozės epidemiologinė situacija Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, mažiau užregistruojama naujų tuberkuliozės atvejų. Tačiau nerimą kelia užleistomi tuberkuliozės formomis sergantys asmenys ir atsparių vaistams nuo tuberkuliozės mikobakterijų štamų gausėjimas. PSO Lietuvą priskiria vienai iš 27 pasaulio valstybių, kuriose daugiausia žmonių serga vaistams atspariomis tuberkuliozės formomis.
Tuberkuliozės plitimą Lietuvoje lemia šios pagrindinės priežastys: socialinės (nedarbas, skurdas, alkoholio, narkotikų vartojimas ir kt.); psichologinės (dalies sergančiųjų tuberkulioze nesuvokimas šios ligos sukeliamų sveikatos sutrikimų sunkumo ir nenoras gydytis ir baigti gydymo kursą, gydymo režimo pažeidimai); organizacinės.
Mažiausiai 30 proc. naujų tuberkulioze sergančių pacientų yra bedarbiai arba neturintys nuolatinio darbo, jie piktnaudžiauja alkoholiu, reguliariai pažeidinėja gydymo režimą. Šie ligoniai yra nuolatinis infekcijos ir vaistams atsparios tuberkuliozės, taip pat daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės šaltinis.
Pradėjus įgyvendinti PSO rekomenduojamą tuberkuliozės kontrolės strategiją DOTS – STOP/TB epideminiai tuberkuliozės rodikliai Lietuvoje per kelerius metus stabilizavosi ir pradėjo laipsniškai gerėti. Sergamumas šia liga nuo 81,4 atvejo 100 000 gyventojų 1998 m. sumažėjo iki 57,37 atvejo 100 000 gyventojų 2013 m. tuberkulioze sergančių vaikų iki 18 metų amžiaus sumažėjo nuo 212 (1998 m.) iki 56 (2013 m.). Tačiau gerėjimo tempas yra nepriimtinai mažas. Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje vis dar gerokai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, kuris 2011 m. buvo 12,16 atvejo 100 000 gyventojų (PSO duomenys). Taigi, sergamumas tuberkulioze Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. 2012 m. Lietuvoje bakteriologiškai patvirtinta buvo apie 78 proc. visų tuberkuliozės atvejų (PSO rekomenduojama – 70 proc.). Tačiau sėkmingai išgydyti pavyko tik apie 82 proc. ligonių (PSO tikslas – ne mažiau kaip 85 proc.).
Pati geriausia tuberkuliozės profilaktikos priemonė yra ligonių gydymas stebint medicinos personalui iki visiško pasveikimo. Taip pat skiepijami naujagimiai. Nuo tuberkuliozės saugokimės stiprindami sveikatą, laikydamiesi sveikos gyvensenos principų, asmens higienos taisyklių, profilaktiškai tikrindamiesi sveikatą.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos medžiagą ir Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės registro skyriaus VULSK duomenis informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė
