Daugelį Lietuvos žmonių ir organizacijų sudomino daugiau kaip 60 žinomų Lietuvos mokslininkų ir visuomenės veikėjų kreipimasis į aukščiausias Lietuvos institucijas dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) skleidžiamo melo Europos Sąjungos atsakingose institucijose dėl pažeidinėjamų tautinių mažumų teisių Lietuvoje.
Konstatuojame, kad pagal tarptautinius įstatymus lenkai, gyvenantys Lietuvoje, turi savo valstybę ir todėl nepriskiriami tautinėms mažumoms. Jie yra lenkų bendruomenės nariai ir negali pretenduoti į jokias tautinių mažumų privilegijas.
Primename ir atkreipiame dėmesį, kad:
1. 1919 m. lenkų kariuomenė okupavo ir atplėšė nuo Lietuvos Vilniaus, Suvalkų, Seinų ir Punsko kraštus. Neteko girdėti, kad LLRA būtų pasmerkusi savo tautiečių-okupantų vykdytą totalinį genocidą atplėštuose nuo Lietuvos kraštuose.
2. 1939 09 01 Vokietija iš vakarų, o SSRS 1939 09 17 iš rytų puolė Lenkiją ir nugalėję 1939 09 28 pasirašė jos teritorijos tarpusavio dalybos sutartį. Nugalėtojai Lietuvos Brastoje (Brest – Litovske, dab. Breste) bendru paradu atšventė pergalę. Pažymėtina, kad tą pačią dieną Ribentropas ir Molotovas pasirašė slaptą papildomą protokolą: „Lietuva, išskyrus pietinę Suvalkiją, perduodama į Sovietų sąjungos interesų sferą mainais už Liublino ir Varšuvos vaivadijų dalį“. Neteko girdėti, kad LLRA būtų pasmerkusi fašizmą ir stalinizmą ir kovojusi prieš Lenkijoje 1939-1945 vykdytą totalinį valstybės genocidą.
2. 1. Lietuva priglaudė apie 15 tūkst. Lenkijos kareivių ir karininkų, bėgusių nuo Hitlerio-
Stalino kariaunų. Neteko girdėti, kad LLRA būtų pareiškusi padėką Lietuvos žmonėms už išgelbėtus Lenkijos karius. PRIMENAME, kad tada Lietuva buvo neutrali valstybė, o vėliau tapo Stalino ir Hitlerio suokalbio grobiu.
3. Daugeliui aišku, kad karo metu daugybę Lenkijos kareivių, karininkų, generolų, policininkų, žandarų, valstybės veikėjų, politikų, žemdirbių, verslininkų, medikų, mokytojų areštavo sovietai, patalpino į koncentracijos stovyklas ir vykdė masiškas egzekucijas ir žudynes. Neteko girdėti, kad LLRA būtų viešai pasmerkusi komunizmą ir fašizmą arba būtų išsakiusi viešą nuomonę dėl Lenkijos piliečių aukų.
4. 1990 03 11 už Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą nebalsavo 6 Lietuvos lenkai Aukščiausiosios tarybos deputatai. Sąjūdžio ir Nepriklausomybės apyaušryje susibūrę Lietuvos lenkų atstovai bandė Vilniaus krašte sukurti autonomiją, o kai kurie Lietuvos lenkai OMONo sudėtyje dalyvavo Lietuvos pasienio užkardų naikinime ir pasieniečių žudynėse. Neteko girdėti, kad LLRA būtų pasmerkusi Lietuvos piliečius lenkus, aktyviai dalyvavusius kovose prieš Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą.
5. 2010 m. balandžio 10 d. netoli Smolensko neaiškiomis aplinkybėmis sudužus lėktuvui žuvo Lenkijos Prezidentas Lechas Kačinskis ir apie 100 žmonių delegacija, vykusi į Smolenską paminėti 70-ųjų metinių Katynės žudynių aukų. Neteko girdėti, kad LLRA būtų pasmerkusi kaltininkus ir ieškojusi atsakymo į Lenkijos valstybės patirtą tragediją.
6. Apie tai, kokia destrukcine veikla užsiima LLRA Lietuvoje, gerai žino ir aukščiausieji Lenkijos Respublikos vadovai ir politikai. Neteko girdėti, kad Lenkijos vadovai ir politinis elitas būtų įspėję LLRA už netinkamą ir antivalstybinę šio politinio junginio veiklą Lietuvoje.
7. 2014 01 13, minint skaudžius 1991 Sausio įvykius, iš iškilmingo LR Seimo posėdžio vieningai ir demonstratyviai išėjo visi LLRA frakcijos LR Seimo nariai. TOKIOS NEPAGARBOS MINĖJIMO DALYVIAMS, TARP KURIŲ BUVO UŽSIENIO VALSTYBIŲ ATSAKINGI ATSTOVAI, AMBASADORIAI IR SVEČIAI, BEI DAUGYBEI TELEVIZIJOS ŽIŪROVŲ LIETUVOJE NETEKO MATYTI. DAUGYBĖ LIETUVOS ŽMONIŲ LINKI, KAD ŠI FRAKCIJA NIEKADA NEBESUGRĮŽTŲ Į SEIMĄ.
LLRA vadovaujasi iš anksto parengtomis Lietuvos valstybės ir jos žmonių niekinimų bei skandalų sukėlimo technologijomis.
TODĖL manome, kad LLRA TURI BŪTI PANAIKINTA KAIP PRIEŠTARAUJANTI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIAI BEI LIETUVĄ IR JOS ŽMONES DERGIANTIS IR NESANTAIKĄ PROPAGUOJANTIS POLITINIS JUNGINYS.
PRAŠOME LENKIJOS RESPUBLIKOS PILIEČIUS, AUKŠČIAUSIUS LENKIJOS VALSTYBĖS VADOVUS, POLITIKUS, BAŽNYČIŲ HIERARCHUS PRISIMINTI IR ĮSIKLAUSYTI Į JO ŠVENTENYBĖS JONO PAULIAUS II 1993 m. rugsėjo 4-8 dienomis VYKUSIĄ APAŠTALIŠKĄJĄ KELIONĘ LIETUVOJE. VIETOS LIETUVOJE UŽTENKA VISIEMS. BAŽNYČIOS ATVIROS. TELKIMĖS DIRBTI VALSTYBĖS LABUI IR ŽMONIŲ GEROVEI. TEPADEDA MUMS DIEVAS.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Tarybos narys H. Martinkėnas
Tarybos nariai:
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, S.
Boreika, A. Budriūnas, I. Buinickaitė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas,
R. Jakučiūnienė, J. Jaramaitienė, J. Kaminskaitė, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, S.
Makauskienė, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius, V. Nivinskienė, J.
Parnarauskas, F. Petkus, V. Ramanauskas, P. Rutkauskas, R. Simonaitis, P. Sakalauskas, L.
Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša, S. Žilinskas
Vilniau Sąjūdžio taryba
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis
Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius: +370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691, H.Martinkėnas: + 370 620 85209
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com