Laiškas redakcijai

Mieli Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Tarybos nariai,

neseniai gavome prašymą susimažinti tarifinio atlygio koeficientus. Jūs norite mums kažką pasakyti? Kam tos užuolankos? Sakykite tiesiai. Mes nereikalingi, nekompetentingi, mes – blogis, kurį reikėtų ištrinti nuo Trakų rajono žemės paviršiaus. Švietimui – ne! O gal jūs norite keisti darbo vietą ir mes jums trukdome?

Kitaip nepasakysi apie mūsų rajono savivaldybės administracijos ir tarybos sprendimus, prisiminus dar prieš kelis mėnesius garsiai nuskambėjusias mintis: „Švietimo ir mokslo ministerija sieks, kad 2014 m. lėšos, kurios sutaupomos dėl mokinių skaičiaus mažėjimo, būtų skiriamos švietimo kokybei ir prieinamumui, o ne grąžinamos atgal į biudžetą, kaip yra iki šiol. Ateinančiais metais planuojama didinti vidutinį sąlyginį mokytojo tarifinio atlygio koeficientą. Šias artimiausias švietimo gaires savo pranešime „Lietuvos švietimas – šalies prioritetas“ nubrėžė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis per Seime vykusią švietimui skirtą konferenciją.(2013.06.27)“.

Yra Lietuva ir yra Trakų rajonas. Argi ne tiesa? Visada taip buvo.

Sako, trečias kartas nemeluoja

Pirmasis kartas buvo Jūsų bandymas panaikinti mokytojų kvalifikacijos centrą (reorganizuojant Trakų rajono Švietimo centrą). Nepavyko. Netylėjom. Ačiū, sureagavot. Dalinai. Centrą turim, šiek tiek kitokį, bet vadovė, įkūrusi šią įstaigą ir sėkmingai teikusi paslaugas visoms rajono mokykloms bei jų darbuotojams, nesulaukusi pensijos išmesta į gatvę. „Atsižvelgiant į tai, kad Nijolei Lisevičienei nėra galimybės pasiūlyti kitas vadovo pareigas, atleisti ją iš likviduoto Trakų švietimo centro direktoriaus pareigų pirmą dieną po įspėjimo apie atleidimą iš užimamų pareigų įteikimo, nepasibaigus įspėjimo terminui, perkeliant jos atleidimo datą.“

Vienas nereikalingas žmogus jau už borto. Viena darbo vieta laisva. Tiesą sakant, iš jos padarytos dvi.

Antrasis kartas – mūsų paprašė, o gal tiksliau, liepė sumažinti darbuotojų skaičių. Tiesiog paėmė kelis nuogus skaičius ir liepė – sumažinti mūsų mokyklos personalo skaičių. Susimažinome – iš trijų pavaduotojų turime du. Mažai. Mažinkime bibliotekininkų skaičių. O kam tos bibliotekos? Savivaldybės administracija ir didesnė Tarybos dalis, matyt, knygų neskaito ir vaikams nesiūlo to daryti. Dar pradės užaugę kritiškai mąstyti, analizuoti jų rengiamus sprendimus, diskutuoti, kritikuoti ir viešai kalbėti apie tai. O ką ten daugiau bibliotekoje veikti? Juk ten nieko nevyksta. Vyksta? Bet juk Jūs net nenorėjote to išgirsti. Tarpusavyje taryboje pasišnekėjote, pasiginčijote, priėmėte sprendimą ir tada leidote švietimo bendruomenei tarti savo žodį. Pasijuokėte iš mūsų kvailelių, tuščiai aušinančių burnas – juk sprendimas jau priimtas. Mums reikia daugiau žmonių, dirbančių su spec. poreikių turinčiais vaikais? Mes norime patys perskirstyti turimus etatus pagal poreikį? Mums užtenka krepšelio lėšų? Niekam tai neįdomu. Vertiname gimnazijos vadovo pastangas ir rezultatus tobulinant įstaigos veikimą, racionaliai ir taupiai naudojant materialines lėšas ir taip pamažu naujinant ir modernizuojant mokyklą. Stebimės, kai Jūs, savivaldybės administracijos bei Tarybos nariai, žiūrite pernelyg siaurai ir nepadedate sprendžiant problemas, bet dar labiau stebimės, kai trukdote ir siekiate pažeminti švietimo darbuotojus primygtinai teigdami, kad esame neverti, neverti būti išklausyti, neverti atlygio, neverti įvertinimo.

Savivaldybė yra mokyklos steigėjas – ji ir nuspręs, – skelbia Tarybos nariai

Na ir trečiasis bandymas – sumažinkime atlyginimus mokytojams ir kitam mokyklos personalui.

Prisipažįstame – mes kalti, mes labai kalti. Mylime savo darbą ir norime atlygio už tai, kad dirbame. Turime už tai atgailauti? Žinoma, grąžinkime visus nuo mūsų atlyginimų likusius pinigus (o jų tikrai liks, jei sumažinsim koeficientus, nes krepšelio lėšų mums užtenka nemažintiems atlyginimams mokėti) Trakų rajono savivaldybei. Tai išspręs jų neūkiškumo problemas, įsiskolinusių mokyklų klausimus, nesibaigiančias Lentvario gatvių rekonstrukcijas ir visas kitas mums, eiliniams, nežinomas problemas. Tik gal reikėtų dokumentus skaityti iki galo. Mūsų sutaupytos lėšos bus grąžintos į valstybės biudžetą, savivaldybė ne kažin kiek tegalės pasiimti. Ar nebus tiek vargo dėl neapčiuopiamo nieko. O nusivylusių pedagogų ir jų šeimų narių akys stebės Jus, mieli mūsų išrinkti savivaldybės administracijos ir tarybos nariai, belieka padėkoti, kad tikrai „tinkamai“ atstovaujate mūsų interesus. Labai gaila, kad Jūsų proginės kalbos labai skiriasi nuo darbų ir veiksmų.

Na ir be abejo, mes labai laukiame sekančio Jūsų žingsnio. Būkite malonūs, paprašykite mūsų susimokėti už galimybę dirbti mokykloje ir teisę mokyti vaikus. O tada paprašykite mūsų nebekvėpuoti. Mes esame nuolankūs. Žiūrėkite, imsime ir nustosime. Ir visos Jūsų problemos išsispręs. Atsiras daug laisvų pinigų ir daug laisvų darbo vietų.

Dėkojame, jei perskaitėte. Sako, šuns balsas į dangų neina, o švietimo darbuotojų?

 

Neringa Šakinienė,

Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos bendruomenės vardu


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

2 × 1 =