Žolinių lentvarietiška meditacija

 

Kopija iš DSCF6578

 

 

 

 

 

 

 

 

2013 08 15 labai pavargusioje sieloje maloniai sukryžminę tolimą ir kilnią pagonystę, ilgai tikėjusią į Dievo valią dalimis, su didžiu Jėzaus Kristaus mokslu, išėjome iš bažnyčios meilės ir tikėjimo ilga lyg vaivorykštė procesija. Suvirpėję tikrumu, grįžome atgal į Jo namus ir rimtoje meditacijoje palydėjome Dievo motiną, Šventą Paną Mariją į dangų įdavę į Jos stebuklingas rankas savo likusį lentvariečio gerumą, kuris skylėja ir blėsta žinome kieno primestame gyvenime. Būtina stiprybė. Laisvė ir jos sąžinė, kurią vadiname morale, žodžiu, įsižiūrėjimas į kitus, kaimyno būties supratimas ir vaikų staigaus atitrūkimo nuo katalikiškų vertybių tėviškas įvertinimas. Ar išėję iš bažnyčios tapome geresni? Štai koks klausimas, kurį tyliai nuolat reikš Dangaus karalienė, kurios žemę esame pavadinę Lietuva. Ar mūsų nuolat netykos priverstinė nuodėmė?

 

Jonas Počepavičius


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

19 − 17 =