Ariogalos slėnyje, kur teka Maironio Dubysa…

Ši ataskaita apie 2013 08 03 Ariogalos visuotinį Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir Lietuvos partizanų pasimatymą, vaizdžiai šnekant, yra tąsyk išmaudyta tų kasmetinių pasimatymų slėnio Maironio Dubysos upėje tarytumei poeto patriotiniu bėgimu ir jausmumu. Motina saulė degino visą iškilmingą Ariogalos šeštadienio dieną. Dviprasmiškai labai panorėta atgaivos kūnui ir sielai. Anasai, gerokai pagyvenęs, šiek tiek atvėso, o jauna ir tranki siela nors tu ką – ne, ir puolė mintys į tiesą lyg peteliškės link nakties žibinto. Po Dubysos krikšto aukštaitiškai veikė ir „Klevų alėjos“, „Trakų žemės“ įduotos budrios foto akys. Tekste yra ir kitoniškas skyrelis: „Lentvario tremtiniai, o ir sykiu keliavę miesto TS-LKD nariai, prabočiskai dėkavoja seniūnui Vytui Rukšėnui už organizuotą ir iškentėtą puikų autobusą, kursai turėjo net kondensuotą orą ir mandagų bei didžiai profesionalų vairuotoją. Tą patį sako ir Trakų pasiuntiniai, kuriuos Lentvario tremtiniai maloniai pakvietė į Ariogalą vykti kartu, o ir keletą Trakų rajono šaulių organizacijos jaunų narių“.

Tad „Lentvario kronika“ išsimaudžiusi Maironio Dubysoje, o prieš tai foto akimis palydėjusi Lietuvos tremtinių lietuviškų dainų eiseną į Ariogalos slėnį labai stačiu kalnu, nuėjo pėsčia per minėto slėnio mažąją Lietuvą, kuri šiandien ir rytoj – pilietinė sąžinė, nesunaikinta moralė ir titnago atmintis, Respublikos neprietelių iškraipoma skersai ir išilgai. Galima čion pasakyti, jog šiame tautos buvusių kankinių pasimatyme aukštų valdininkų nebuvo, gal tik Lietuvos kariuomenės vadas, LPKTS pirmininkas Povilas Jakučionis, jo pavaduotojų komanda dalyvaujanti renginio dirigavimui ir keletas kitų. Pasididžiavimu pasisakymų tribūnoje regėjome brolių latvių bei estų to paties tremtinių likimo organizacijų vadovus, todėl kariškiai sugrojo tris himnus – Lietuvos, Latvijos ir Estijos, tuo būdu gerokai pakirsdami valdišką renginio turinį. Ir, aišku, trys tautinės vėliavos, skirtingomis spalvomis tadop įlingavo į aukštus stiebus arčiau lietuvių, latvių ir estų dangaus teisybės.

Sutariame taip: tas jausmas, kurį į Ariogalą atsivežė Lietuvos tremtiniai, vadinasi Lietuva ir su juo bet kuriai valdžiai būtina elgtis atsargiai, nes tai budinti tautinio aukuro ugnelė, panaši į tylinčią, bet užtąsytą kantrybę. Garantuojame, jog tremties žaizdas mintinai žinome, todėl  pasimatymų, o ne pasimetimų  tribūnoje jų kančia ir netektimi norime kalbėti atvirai, ką šiandien turime ir kodėl taip  mažai turime, o ir kas dėl to kaltas, broliai ir sesės? Štai kas gyvena mūsų širdyse. Todėl Šventas Mišias, kurias aukojo arkivyskupas, tremtinys, „Bažnyčios kronikos“ leidėjas okupacijos metais Sigitas Tamkevičius, dėjome į tremtinio  likusius metus pasipriešinimo kryžiumi, kurį nešime į realų laisvės Gedimino kalną tarp organizuotų vidaus ir išorės negandų, kol liks nors vienas tremtinys! Ir Maironio Dubysos vanduo toliau veikė susimąstymą : „ (…) aš tikiu į dievą ir mamos tėvynę/gilų triūso džiaugsmą ir vaikų tikslus/mūsų žodžio laisvės pabalnotą  žinią/ir karius dabar jau visiškai žilus/nemyliu aš baimės, priešų sukapotos – ant lietuvio vargo ir geros širdies/mano šuoliais bėgantis senelių protas/man JUS išrikiuoti visada padės(…)“.

Su Lietuva širdy stiprūs, nesenstantys ir nesergantys (tik Lietuva!) tremties gyviausi paminklai! Su žemaičių 600 krikštu,150 metų 1863 metų sukilimu, Sąjūdžio 25-mečiu, Sąskrydžio kariūnų kovinių šautuvėlių 3 salvėm – už tėvynę, Lietuvos partizanus ir Lietuvos tremtinius ir viena pasimatymo valia priimtais pareiškimais dėl valstybinių pensijų atstatymo, uždelstų istorijos atminties darbų, laisvės kovotojų paminklo Lukiškių aikštėje ir Jaunimo patriotinio auklėjimo.

Regis, kai Lentvario tremtinų reporteriui jau baigėsi Maironio Dubysos švento vandens poveikis, pamatėme vieną iš dabarties Sąjūdžio vadovų. Vienišą. Tautine vėliavėle rankoje, glaudžiančioje tąjį laiko stebuklą prie širdies ir spartietiškai einantį per mažąją tremtinių Lietuvą. Po atviru dangumi staigiai išdygo vos ne jungtinis didelis vaišių stalas. Gyva muzika. Šokiai. Ir truputis lietuviškos arielkos. Anei vieno rusiško keiksmažodžio. Ave, vita: kas žmoniška, tas teisinga!!!

Kopija iš 1

Lentvario tremtiniai, Trakų pasiuntiniai ir Trakų rajono jaunieji šauliai atvažiavo į Ariogalą

 

Jonas Počepavičius,

Lentvario tremtinių  įgaliotinis ir Trakų rajono patriotinio reido Lentvaris-Trakai-Ariogala vadas


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

16 + eleven =