- Klevų alėja, ISSN 2424-5429 - http://www.klevualeja.lt -

Urbanizacijos poveikis Lentvario miesto želdiniams

Seimas ir Vyriausybė yra priėmusi labai daug teisės aktų dėl miestų žaliųjų plotų vientisos sistemos sukūrimo, gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo, tačiau ne visi įstatymai vykdomi. Šių teisės aktų tokia gausybė, todėl susidaro įspūdis, kad net aplinkos apsaugos specialistai, nekalbant apie savivaldybių ir seniūnijų pareigūnus, jų nebesuranda ir jais nesivadovauja.

Trakų rajone nėra įvairios paskirties želdynų sistemos (parkų, skverų, alėjų, apželdintų teritorijų ir kitos paskirties želdynų) plėtotės strategijos.

Miško parke, prie Lentvario seniūnijos, buvo ketinama statyti gyvenamuosius namus, o šie medžiai buvo įvardinti kaip krūmai [1]

Miško parke, prie Lentvario seniūnijos, buvo ketinama statyti gyvenamuosius namus, o šie medžiai buvo įvardinti kaip krūmai

Neparengtas ir gamtinis karkasas, kuris apibrėžiamas kaip vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų.

Želdiniai miestui naudingi, bet jie kertami

Ginčų, diskusijų ir visuomenės protestų dėl Lentvario miesto želdinių apsaugos buvo nemažai, tačiau pažangos šioje srityje nematyti. Daugelį metų miestą puošusių ir gyventojų sveikatą saugojusių želdinių kiekis mažėja. Daug nukertama pasenusių, ligotų, avarinių medžių, kiti kertami dėl vykdomų statybų, gatvių rekonstrukcijų. Kaip nebūtų keista didelė dalis medžių nukertama gyventojų prašymu, o priežastys įvairios: medis užstoja šviesą, krentantys lapai teršia kiemą, užkemša lietvamzdžius arba dažniausiai bijomasi, kad medį nulauš vėtra ir jis nugrius ant daug kainavusio gyvenamojo namo. Nors tokių atvejų retai pasitaiko, bet gyventojai medžių baiminasi daugiau negu automobilių, nors autoįvykiuose žmonės nukenčia labai dažnai.

Valdininkai ne visada atsisako patenkinti gyventojo prašymą, nors pretenzijos dėl prie gyvenamojo namo augančio namo nepagrįstos. Kai medžiai auga privačioje valdoje, sodybos šeimininkas pats nusprendžia, ką su jais daryti. Prieš keletą metų Lentvaryje, Pietų gatvėje, buvo iškirstos šimtametės liepos, nors ne visos buvo avarinės. Visos liepos augo namų valdose. Kas padėjo vienu metu iškirsti šiuos miestą puošusias medžius – paslaptis. Liūdna, kad gyventojams trūksta informacijos apie želdinių naudą. Juk želdiniai ne tik puošia sodybą, sukuria estetišką aplinką, bet ir teigiamai veikia mikroklimatą, mažina oro užterštumą, slopina triukšmą, tuo pačiu saugo sveikatą.

Abejingumas miesto želdiniams

IMG_4315 [2]

Lentvario Geležinkelio gatvė iškirtus medžius

Gyventojų abejingumą želdiniams skatina ir savivaldybės pareigūnų neapgalvoti veiksmai. Ryškus pavyzdys – įgyvendinamas Bažnyčios, Lauko ir Geležinkelio gatvių rekonstrukcijos projektas, kur visiškai nebuvo atsižvelgta į gyventojų prašymus dėl sveikų šimtamečių medžių išsaugojimo. Savivaldybės teiginį, kad medžių negalima buvo išsaugoti, paneigė šio projekto rengėjai. Negalima pateisinti rekonstruoto darželio „Svajonėlė“ teritorijoje augusių medžių sunaikinimo. Dabar vaikai neturi gaivios medžių paunksmės, negali grožėtis jaukia žaluma, klausytis medžiuose nutūpusių paukštelių čiulbesio, o turi žaisti kepinami kaitrios saulės. Nors aplinkosaugininkų sprendimu vietoje iškirstų medžių turėjo būti pasodinti nauji, šis nurodymas dar neįvykdytas.

Trakų rajono savivaldybė ir Lentvario seniūnija vis žada pasodinti Klevų alėjos gatvėje nukirstų klevų vietoje naujus klevus, bet pažadų nevykdo, o neseniai nukirstų klevų kelmus apsodino gėlytėmis… Pasišaipymas iš pagrindinės istorinės miesto gatvės klevų, kurių lapai atsispindi Lentvario miesto herbe…

Kodėl Trakų rajone susiformavo nepagarba želdiniams, sunku suprasti ir paaiškinti. Juk kertami be gailesčio medžiai ne tik Lentvario mieste, bet ir regioninio parko miestelyje Aukštadvaryje bei istoriniame, tūkstančių turistų iš viso pasaulio lankomame Trakų mieste. Niekas neskelbia, kiek kasmet Trakų rajone iškertama medžių, bet ne paslaptis, kad labai daug. Tačiau visi žino, kad medžiai kertami, bet pasodinamas vienas kitas.

Nesunku pastebėti iš užsienio nukopijuotų želdinių tvarkymo ir sodinimo pavyzdžių, su sidabrinėmis eglutėmis, nykiomis akacijų tvoromis, raudonlapiais klevais ir gėlių puodeliais ant gatvės apšvietimo stulpų.

Lentvario Bažnyčios ir Geležinkelio gatvių medžių kirtimo šalininkai tikina, kad iškirtus šimtamečius medžius, rekonstravus gatves ir pasodinus naujus (pagal projektą iš užsienio atsivežtus medžius) bus labai gražu. Galbūt, bet nebus autentiško Lentvario senamiesčio, neįkainojamų šimtamečių liepų. Panašiai sutvarkytą ir apželdintą gatvelę galima bus surasti kur nors Vokietijoje, Airijoje ar kitoje šalyje, bet nerasite istorinės grafo Tiškevičiaus laikus menančios gatvės.

Gyvenamieji namai miško parke

Pavienių medžių kirtimo poveikis gamtiniam kraštovaizdžiui ne toks akivaizdus, kaip pramoninių ir gyvenamųjų namų kvartalų projektavimas ir įgyvendinimas. Lentvaryje, šalia geležinkelio pervažos, iškilo gamybinis pastatas, kuriame įsikūrė prekybos centras „Norfa“. Prekybos centrui palanki vieta, patogu ir pirkėjams, tačiau statinys dalinai suardė žaliąją jungtį tarp miško parko ir Lentvario ežero želdynų. Be to, statinys iškilo šalia ežerėlio, kas aplinkosauginiu požiūriu neleistina. Pastatas suręstas tarp šioje vietoje augusių beržų ir juodųjų pušų. Nukirsti medžiai pagal projektą turėjo būti atsodinti, bet iki šiol tas nepadaryta. Dabar jau nyksta ir kiti medžiai.

Pagal Trakų rajono savivaldybės parengtą projektą ežerėlis šalia „Norfos“ turi būti valomas, planuojama iškirsti aplink jį augančius medžius ir krūmus, kurie komisijos įvertinti kaip menkaverčiai, tačiau neįvertinti kaip miesto gamtinio kraštovaizdžio svarbi dalis. Lentvariečiai priešinosi pagal šį projektą numatytam medžių kirtimui, tačiau tikriausiai į šiuos protestus nebus atsižvelgta. Iškirtus čia augančius želdinius atsivers vaizdas į triukšmingą geležinkelio stotį.

Kitoje Klevų alėjos gatvės pusėje, priešais „Norfą“, Trakų valdžia buvo sumaniusi miško parke tarp išlakių maumedžių, eglių bei kitų medžių statyti miesto bibliotekos pastatą, tačiau pasipriešinus gyventojams šio projekto buvo atsisakyta. Tačiau grėsmė pagrindinei miesto gamtinio kraštovaizdžio daliai iškilo, kai šis miškas stebuklingu būdu buvo privatizuotas, o vėliau perparduotas kitam šeimininkui, kuris rengėsi miško parke statyti gyvenamuosius namus. Tačiau vėl aktyvių lentvariečių dėka šis sumanymas žlugo.

Dalis šio miško parko nebuvo privatizuota. Savivaldybė buvo sumaniusi čia įrengti miesto parką. Bendrovė „Trakuva“ buvo parengusi šio parko projektą, tačiau sprendimas jo įkūrimo iki šiol nepriimtas ir parkas neįteisintas.

Chaotiškai plečiasi ir Gaidiškių mikrorajonas, įsispraudęs tarp želdinių, jungiančių jau minėtą Lentvario miško parką su mišku, dunksančiu tarp Naujojo Lentvario ir Grigiškių.

Prieš keletą metų buvo iškilęs pavojus ir šiam, nepaprastai turtingam medžių, augalų, paukščių ir kitų gyvūnų įvairove, miškui. Miškininkai jau buvo pradėję kirsti čia ošiančius šimtamečius ąžuolus. Atseit, kirto tik ligotus, bet kertama buvo plynai. Kai sunerimę gyventojai pradėjo domėtis šiais kirtimais, darbai sustojo, o iškirstoje vietoje buvo pasodinti ąžuoliukai.

Pavojus Lentvario dvaro sodybos parkui

Dėl savivaldybės parengto Lentvario miesto bendrojo plano taip pat galima reikšti priekaištų. Pavyzdžiui, kodėl numatytas gyvenamųjų namų statybos kvartalas vakarinėje miesto dalyje link Lentvario ežero. Dabar sunku įsivaizduoti, kaip šios statybos pakeis kraštovaizdį ir visą ekosistemą. Kyla mintis, kad šią miesto dalį vertėjo palikti kaip miesto žaliąją zoną. Priartėjus miesto statiniams prie ežero bus pažeistas kraštovaizdis ir natūrali poilsio zona.

Didžiausia klaida padaryta privatizuojant mišką už Lentvario ežero, kuris patenka į Lentvario dvaro sodybos, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, apsaugos zoną. Turimomis žiniomis, miško savininkas net turi galimybę statyti gyvenamąjį namą šioje, istoriniam kraštovaizdžiui jautrioje miesto dalyje.

IMG_4844 [3]

Praretinus želdinius gatvėje, vedančioje į Lentvario dvaro sodybą, atvertas vaizdas į kolektyvinius sodus

Nepuošia kraštovaizdžio ir neišvaizdūs gyvenamieji statiniai, gyventojų vadinami „Antininku“, ant Lentvario ežero pakrantės, priešais Lentvario dvaro rūmus.

Gatvė, vedanti į Lentvario dvarą, yra nutįsusi tarp dviejų Lentvario ežerų. Anksčiau gausiai želdiniais apaugusi gatvė atrodė lyg žalias tunelis, tačiau pastaruoju metu Lentvario seniūnija šiuos želdinius gerokai praretino ir atvėrė vaizdą į kolektyvinio sodo nykius statinius, kurie dunkso ant ežerėlio kranto, darkydami kraštovaizdį ir pažeisdami nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsaugos zoną.

Urbanizacijos buldozeris neaplenkė ir Lentvario buvusios grafų Tiškevičių dvaro sodybos, ir pasaulinio garso kraštovaizdžio architekto Francois Edouard Andrė sukurto parko. Daugiau kaip prieš pusę amžiaus buvusiuosiuose statiniuose buvo įkurtas Lentvario kilimų fabrikas. Jis pamažėle plėtėsi, iškilo naujas audimo cechas, dar vėliau – siūtinių kilimų cechas, papildomos pagalbinės patalpos. Unikalus parkas prarado savo paslaptingumą, pro jo medžius matosi boluojančių silikatinių plytų mūrai.

Tačiau Lentvario kilimų fabriko administracija, įsikūrusi dvaro rūmuose, daugelį metų juos saugojo, remontavo, prižiūrėjo parką. Privatizavus dvaro rūmus ir juos pardavus verslininkui Laimučiui Pinkevičiui rūmai buvo apleisti. Dabar jie nesaugomi, niokojami vandalų ir plytų vagių.

Nors Lentvario dvaro parkas neprivatizuotas, o jo priežiūra turi rūpintis Trakų rajono savivaldybė, parko želdiniai ir statiniai nyksta. Trakų rajono savivaldybė netgi buvo leidusi statyti kotedžus šio parko pašonėje. Vėliau, paminklosaugininkams pasipriešinus, tik didelėmis pastangomis šios statybos buvo sustabdytos.

Šiame parke želdiniai tik kertami, bet nesodinami nauji. Paminklosaugininkų teigimu, naujų medžių sodinimui šiame parke reikia projekto, tačiau medžių kirtimui kažkodėl projekto nereikia.

Kęstutis Petkūnas, autoriaus nuotr.

IMG_5124 [4]

Istorinėje Klevų alėjoje vietoje klevų – gėlytės