Klevų alėja

Klevų alėja

Kada po vasaros seni klevai
Geltoną savo apdarą numes,
Aš eisiu link namų nutilusia alėja,
Matau nelaukė, nepažino ji manęs.

O dar ne taip seniai, kaip beždžioniukas,
Aš laipiojau tarp klevo šakų.
Tėvo sukaltą inkilą įkeldavau,
Varnėnų laukiau grįžtant iš pietų.

Sveiki, klevai, tai aš grįžau,
Iš ten ne visi sugrįžta.
Milinę sunkią nusimetęs,
Ieškosiu, bet nerasiu po miline vaikystės.

Išsaugok svajonę, jaunystę,
Kurią tau paliko vaikystė.

Gintaras Talačka, 1980 m.
(Atsiuntė sūnus Vytautas Talačka)